Grėsmės šiandien nebūtinai prasideda nuo tankų prie sienos – kartais pakanka vieno incidento, sutrikimo ar provokacijos, kad būtų suabejota valstybės gebėjimu veikti. Todėl gynyba turi reikšti vieną paprastą dalyką – neleisti paralyžiuoti mūsų kasdienio gyvenimo ir sukelti panikos.

Aš matau valstybės saugumą kaip vieną skydą, kurį sudaro dvi dalys – kariuomenė, sauganti nuo išorės grėsmių, ir vidaus statutinės tarnybos, kurios kasdien užtikrina tvarką, stabilumą ir pagalbą žmonėms.

Jei priešui pavyktų sukelti sumaištį šalies viduje, silpnėtų ir mūsų galimybės gintis išorėje. Todėl negalime viso dėmesio sutelkti tik į Krašto apsaugos ministeriją. Gynyba – tai ir policija, pasienis, ugniagesiai gelbėtojai bei kitos tarnybos, kurioms reikia žmonių, technikos, modernių technologijų ir aiškių prioritetų.

Bet net stipriausias skydas nieko neapsaugos, jei žmonės juo nepasitikės ir nežinos, kaip elgtis. Todėl žmonės turi žinoti, kas juos saugo, jausti, kad tas skydas yra tvirtas, modernus ir patikimas, o prireikus – mokėti juo pasinaudoti ir jį palaikyti.

Gyvename šalia Rusijos ir Baltarusijos, todėl negalime apsimesti, kad pavojai mūsų neliečia. Tačiau šiandien turime pripažinti ir kitą svarbią realybę – grėsmės, kurioms pradėjome ruoštis 2022 metais, jau yra gerokai pasikeitusios. Jos ne tik išsiplėtė, bet ir persikėlė į mūsų valstybės vidų.

Kol stiprinome kariuomenę ir rengėmės atremti išorės agresiją, mūsų vidaus saugumas tapo vis labiau pažeidžiamas. Diversijos, sabotažas, kibernetinės atakos, provokacijos ir kitos hibridinės grėsmės tampa vis intensyvesnės, sudėtingesnės ir pavojingesnės. Ir tai jau ne teoriniai ateities scenarijai, o šiandienos realybė.

Todėl valstybė privalo reaguoti nedelsdama. Negalime ir toliau vadovautis vien 2022 metų grėsmių supratimu, kai priešas jau keičia savo veikimo būdus ir ieško silpniausių mūsų saugumo sistemos vietų.

Būtent dabar, vykstant valstybės biudžeto svarstymui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga imasi lyderystės ir kviečia visas politines partijas bei Prezidentą iš naujo įvertinti, ką šiandien iš tiesų reiškia valstybės gynyba ir kaip turi būti paskirstomi jai numatyti 5 procentai bendrojo vidaus produkto.

Tai nėra siūlymas silpninti kariuomenę. Priešingai – tai siūlymas sustiprinti visą valstybės saugumo sistemą, kad neliktų nė vienos silpnos grandies. Dalydami gynybai skirtus milijardus, turime matyti visą paveikslą – ne tik ginklus, karinę techniką ir infrastruktūrą, bet ir žmones bei tarnybas, kurios kasdien saugo mūsų valstybės vidų.

Todėl kviečiame visas politines partijas ir Prezidentą parodyti valstybinę lyderystę, susitarti dėl bendro požiūrio į valstybės gynybą ir teisingo gynybai numatytų 5 procentų BVP paskirstymo abiem mūsų valstybės saugumo skydo dalims – išorės gynybai ir vidaus saugumui.

Nes valstybės saugumo skydas bus stiprus tik tada, kai abi jo dalys bus vienodai rimtai vertinamos, tinkamai finansuojamos ir pasirengusios veikti kartu. Priešui neturi būti palikta galimybė mūsų valstybę palaužti iš vidaus, kol mes ruošiamės ją ginti iš išorės.