Pirmas kartas buvo, kai trūks plyš reikėjo pasiekti, kad nesikeistų esama vaikų teisės apsaugos tvarka, numatanti ypač plačius įgaliojimus vaikų teisių apsaugos specialistams, dėl ko vaikų paėmimų iš šeimų skaičius ėmė artėti prie tūkstančio per mėnesį. Tuomet G.Landsbergis ėmėsi dviejų neįprastų veiksmų – pražydo taikingumu ir ragino valstiečius susitarti dėl to, kad esama tvarka nesikeistų, t.y. kad vaikų teisių specialistai ir toliau iš šeimų paiminėtų po maždaug tūkstantį vaikų per mėnesį.

Antras veiksmas – uždrausti savo partijos narams palaikyti M.Puidoko pataisas, kurios iš esmės apribotų galimybes vaikų teisių kontrolieriams piktnaudžiauti savo valdžia. Atsišaukime Tėvynės Sąjungos nariams, kurį galite perskaityti paspaudę nuorodą aukščiau, G.Landsbergis samprotauja, kad M.Puidoko pataisos, kurias jis parengė su R.Dagiu iš TS, neva vėl įteisintų smurtą prieš vaikus. Tačiau kaip įsakysite pavadinti tokią padėtį, kai vaikų teisių kontrolieriai vadovaudamiesi bet kokiu pretekstu iš šeimų išplėšinėja po tūkstantį vaikų per mėnesį? Čia ne smurtas prieš vaikus?

Todėl kai G.Landsbergis pradeda dalinti patarimus savo nekenčiamiems varžovams, kuriuos jis keletą metų mėgino pribaigti toksiška retorika, pradedu ieškoti nešvarių motyvų. Pastaruoju atveju jis patarinėja R.Karbauskiui jau dabar mesti viltis, kad S.Skvernelis galėtų išeiti į antrą prezidento rinkimų turą, nedelsiant keliauti pas G.Nausėdą idant šis laimėjęs rinkimus teiktųsi palikti S.Skvernelį ministro pirmininko pareigose.

Kovo pradžioje, kai G.Landsbergis viešai dalino šį patarimą, pretendentų į prezidentus palaikymas, pasak „Vilmorus“ atrodė taip: G.Nausėda 27,3 proc., I.Šimonytė 20 proc., S.Skvernelis 16 proc.

Manau, šis patarinėjimas slepia netikrumą dėl pačių konservatorių padėties. Jeigu į antrą prezidento rinkimų turą išeitų G.Nausėda ir I.Šimonytė, galutinis rinkimų nugalėtojas manau jau dabar visiškai aiškus. Konservatoriai ir toliau nedaro nieko, kad apmaldytų pasidygėjimą, kurį jų atžvilgiu jaučia didesnė dalis Lietuvos rinkėjų, todėl konservatorių kandidatas prieš panašų varžovą ne konservatorių neturi jokių šansų laimėti. Tai G.Landsbergis jau dabar  gali traukti pas G.Nausėdą tartis dėl naudos, kurią gautų jeigu padėtų jam tapti prezidentu.

Atotrūkis tarp I.Šimonytės ir S.Skvernelio tikrai ne tas, kad konservatoriai galėtų būti ramūs dėl savo antrosios vietos. Jeigu driokstelėtų dar koks nors korupcijos skandalas, kuris rimčiau užgriebtų ir konservatorius, I.Šimonytė gana greitai prarastų savo trapų pirmavimą prieš S.Skvernelį. Tuo tarpu jeigu rinkimuose konservatorių kandidatas liktų trečias, tai jau konservatoriams būtų rimtas smūgis jų arogantiškoms ambicijoms ateityje tapti dominuojančia politine jėga. Kodėl arogantiškoms? Nes konservatoriai ir toliau pritempinėja rinkėjus prie savo ambicijų, o ne atvirkščiai. 

Tad kai G.Landsbergis pradeda dalinti patarimus R.Karbauskiui kaip jam elgtis rinkimų kovoje, manau tai reiškia, kad taip jis mėgina užglaistyti skirtumą tarp turimų realių konservatorių galių ir didelių jų ambicijų. Tai silpnumo ženklas. Antra vertus, taip jau paradoksaliai susiklostė, kad dabartiniams konservatoriams nieko nėra svarbiau kaip išduoti nacionalinius interesus, kuo klusniau vykdyti globalistų valią. Jie padarys viską, kad Lietuvoje būtų įdiegta visa kur žlunganti neoliberalų darbotvarkė – tai jie vadina europietiška laikysena, solidžia politika ir pasipriešinimu populizmui.

Nors atotrūkis tarp G.Nausėdos ir S.Skvernelio dabar atrodo gana nemenkas (27 ir 16 proc.), šios poros nugalėtojas man neatrodo aiškus. Tokiu atveju manau labiausiai viskas priklausys nuo S.Skvernelio ir valstiečių pasirengimo užimti nedviprasmiškai konservatyviąją poziciją, t.y. grįžti prie taktikos, kuri jiems padovanojo stebuklingą pergalę 2016 metais.

G.Nausėda turi keletą ypač pažeidžiamų vietų, kurios jam gali kainuoti pergalę rinkimuose. Pirma, jis labai jau panašus į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – šis taip pat buvęs bankininkas, neva nesusijęs su esamomis politinėmis jėgomis, savo politinę kampaniją statęs ant proeuropietiškumo ir gąsdinimų populistais.

Vos išrinktas E.Macronas buvo liaupsinamas kaip „laisvojo pasaulio lyderis“, priešpastatomas D.Trumpui, brexitininkams ir visa kur pasaulyje kylančiomis konservatyvioms politinėms jėgoms, kurios pirmenybę teikia savo šalies ir jos gyventojų gerovei. Vėliau, kai paaiškėjo, kad E.Macronui terūpi diegti leftistinę ideologiją, nesvarbu kiek ji kenksminga Prancūzijos gyventojams, kilo rimtas sukilimas – geltonųjų liemenių protestai. Prezidentas Macronas į aršius protestus, neretai lydimus vandalizmo, atsakė represijomis – policininkai sužeidė daugiau kaip 3000 demonstrantų.

Šie protestai, pratrūkę prieš penkis mėnesius, nesiliauna iki šiol, tegu ir sumažėjo jų mastas. Kaip ten nebūtų, geltonųjų liemenių judėjimas, gyventojų plačiai palaikomas reikalavimas prezidentui  atsistatydinti, paralyžiavo jo galias. Dabar jis ne liaupsinamas „laisvojo pasaulio lyderis“, o apipešiotas gaidukas, nedrįstantis pasirodyti viešuose susibūrimuose.

Taigi pažvelgę į Prancūzijos atvejį galime pamatyti kuo mums gresia G.Nausėdos išrinkimas prezidentu.

Antra mirtinai pažeidžiama G. Nausėdos vieta – jis neseniai atsiskleidė esąs sodomistas. Ką reiškia šis žodis? Sodomistai yra asmenys, kurie nepripažįsta, jog netinkami seksualiniai santykiai užtraukia dvasinių padarinių. Jie propaguoja, kad seksas yra nekalta fizinė veikla, tarsi sportas, todėl nėra ko rūpintis kaip kas tuo užsiiminėja. Tačiau tikrovė ta, kad nederamas, dvasiškai uždraustas seksas yra siaubinga griaunamoji jėga.

Pradėkime nuo to, kad nesantuokinis seksas gali išardyti šeimas ir tuo smarkiai pakenkti vaikų psichikai. Jeigu žengiama į dar labiau uždraustas teritorijas, tokias kaip vyro seksas su vyru, čia prasideda AIDS epidemijos, sodomitai vidutiniškai gyvena maždaug 20 metų trumpiau nei tuo neužsiimantys žmonės (Šaltinis – knyga „Kaip gėjai tampa norma“). Galų gale, šį savaitgalį stebėjome eilinę „Laisvės kaina. Disidentai“ seriją – ten pasakojama apie pakelių maniaką, prievartaujantį ir žudantį merginas. Nuo moralės atitrūkęs seksas žmonėse išlaisvina kraupiausią žiaurumo demoną – niekur kitur žmogus nepuola tiek, kiek nežabotai leidęsis į amoralius seksualinis santykius. Ne šiaip sau tas filmo antiherojus savo dienas baigė kalėjime uždaužytas kitų kalinių. Kaip visi žinome, kalėjime žemiausios kastos kaliniais laikomi tie, kurie nupuolė per seksą.

Maža to, bet kuriam politiniam veikėjui tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šis noras diegti sodomizmą sugriauna jų politinę karjerą – nesvarbu ar pasiekė savo tikslų ar ne. Apie tai į „Minfo“ esu rašęs pora straipsnių, iš kurių pirmiausia rekomenduočiau „Kai šalyje įsigali sodomizmas“. Todėl G.Nausėdos rinkėjui derėtų žinoti kuo baigs jų garbus kandidatas – ne tik pakirs šeimos pagrindus šalyje, bet ir po savęs po savęs paliks riebų dvokiantį gėdos šleifą.

Šiuo metu G.Nausėda nemato reikalo pasigilinti į sodomizmo keliamus pavojus, pasidomėti ką „vienalytės santuokos“ padarė su šeima kitose šalyse. Jis tariasi esąs tikras europietis, o toks, kaip tvirtina leftistinė ideologija, nemąstydamas remia šeimos sodomizavimą. Tik per keletą metų pasikeitė tai, kad tiek sodomizmas, tiek apskritai leftistinė ideologija Vakaruose prarado savo žavesį, todėl visai tikėtina, kad – jeigu S.Skvernelis užimtų nedviprasmiškai konservatyvią poziciją - tinkamai paviešinus tokius dalykus G.Nausėda visai ir nelaimėtų prezidento rinkimų.

Trečia G.Nausėdos silpnybė yra tai, kad neateina iš jokios konkrečios politinės jėgos. Tai gal ir nebuvo didelė problema D.Grybauskaitei, nes tuo metu tiek čia, tiek plačiau pasaulyje buvo madinga valdyti slaptosios valstybės (deep state) metodais – remiantis ne į piliečių valią, o į galios centrui lojalius piliečių nerinktus pareigūnus. G.Nausėdos atveju tai nepaeis dėl dviejų priežasčių. Pirma, visa kur Europoje viršų ima populistai, kurių tikslas yra sudoroti šį demokratijos vėžį. Antra, per pastaruosius pora metų lietuviai įkvėpė laisvės gurkšnio, pamėgino gyventi be kinkų drebinimo prieš aukštas pareigas užimantį valdžiūną. Pastaruoju laiku visi kas norėjo sėkmingai sukilo prieš D.Grybauskaitės diktatą – nematau priežasčių, kodėl nenorėtų to tęsti ir atėjus kitam prezidentui.

Taigi valstiečiai visa dar gali laimėti prezidento postą, tačiau tam reikia, kad jie iš objektyvių šaltinių susipažintų su pastarosiomis politinėmis tendencijomis Europoje ir pasaulyje, būtų pabrėžtinai politiškai nekorektiški, niekur neišdavinėtų savo rinkėjo ir toliau negailestingai grumdytų savo oponentus leftistus. Leftistai labai nekenčia D.Trumpo strategijos, tačiau ji išlieka veiksminga ir iškelia į valdžią tuos, kurie nuosekliai jos laikosi.

Bet grįžkime prie G.Landsbergio  patarinėjimo R.Karbauskiui. Gali būti, kad jaunajam konservatorių lyderiui nežinoma kaip vadinasi toks dalykas, kai kas nors pradeda dalinti neva geranoriškus patarimus savo užkeiktiems priešams siekdamas juos sunaikinti. Šį elgesį matome J. W.Goethe‘s  „Fauste“. Tai šėtoniška elgsena.

Todėl bedu pirštu į žinomą politiką ir rodau geriems žmonėms, kad tai šėtonas. Lauksiu jūsų nutarimo kurį ir mudviejų užmėtysite akmenimis.