Pagarba mokytojai. Deja, tokių patriotiškų ir pilietiškų mokytojų skaičius mažėja. Lietuva netrukus bus paklupdyta ant kelių, o patriotinis auklėjimas mūsų šalyje liks tik istorija, panašiai, kaip knygnešystė ir „Motinos mokykla“ prie verpimo ratelio (žr. to paties pavadinimo P. Rimšos skulptūrą).
Verta dėmesio ir kita detalė. Kaip drąsiai ir kūrybiškai teisės normas taiko mūsų teisėsauga. Beje, ar ji mūsų? Pinigai teisėsaugai išlaikyti tikrai mūsų, bet jos vertybės ir moralė jau nebe mūsų... Nekaltas pilietinis protestas - popierinės skiautelės prikabinimas ant medžio su K. Škirpos pavarde traktuojamas vandalizmu??? Tegul bus man atleista už mažumėlę vulgarią analogiją, bet tada ir kiekvienas slapčiomis pasimasturbavęs paauglys turėtų būti traktuojamas kaip seksualinis prievartautojas...
Egzistuoja žmogaus teisė į saviraišką. Šią teisę pripažįsta Europos žmogaus teisių teismas EŽTT. Taikus, nekaltas socialinis-pilietinis protestas taip pat yra žmogaus teisų dalis. Prieš taikų pilietinį protestą ir žmonių patriotinę saviraišką nukreipiamas represinis valstybės aparatas, tariamai teisėtos sankcijos. Kunigo J. Zdebskio nuteisimas už tai, kad mokė vaikus katekizmo sovietinėje teisėje irgi buvo teisėtas. Pagalvokime, susivokime, kas vyksta? Ką, kieno interesus ir kokias ideologines vertybes aptarnauja tokia valstybė ir tokia teisėsauga? Tikrai ne suvereno, ne mūsų tautos.
Tame mokytojos-patriotės persekiojime matome lietuvybės ir Lietuvos valstybės agoniją. Anksčiau tokį presingą vykdydavo kaizerinė, taip pat carinė ir sovietinė okupacinės administracijos, o dabar persekiojama Lietuvos valstybės vardu. Mes visi – dauguma mūsų – stovime po medžiu ir nieko nedarome. Kad blogis triumfuotų, reikia labai nedaug, kad gerieji žmonės nieko nedarytų.
Skaityti komentarus