Ne visada pritardami R. Valatkos rašomų apžvalgų turiniui, visgi neretai simpatizuojame jo šmaikščiai stilistikai, stiprioms metaforoms.  Imponuoja Rimvydo drąsa nuimti nuo aukštai stovinčių figos lapelį ir garsiai pasakyti -  karalius nuogas... Pastaruoju metu kiekvieno sekmadienio vakare visada publikuojamas naujas Rimvydo politinis pamfletas. Nemažai skaitytojų ir internautų to savaitinio  kūrinuko nuoširdžiai laukia. Padėkokime autoriui už politinės satyros žanro palaikymą Lietuvoje.    

Visgi tarp patriotizmo, vieną vertus,  ir nacizmo bei sovietinio rusiškojo imperializmo, kita vertus,  Rimvydas deda lygybės ženklą. Šį kartą demagogijos ir dezinformacijos  Rimvydo tekste yra akivaizdžiai per daug. Skaitytojas lieka nuoširdžiai sutrikęs. Taip ir lieka neaišku, ar įtakingas žurnalistas  atidirbinėja sidabrinius, ar beviltiškai klysta, klaidina kitus?  Žinant Rimvydo erudiciją,  būtent pirmasis variantas yra labiau tikėtinas. Moralės požiūriu yra geriau klysti, nei atidirbinėti Judo 30 sidabrinių...

Ar kas nors matė, kaip biokuro medelius galingos staklės akimirksniu verčia skiedromis ir viską supresuoja? Būtent šitaip globalizmas ir neoliberalizmas  šiandien  eina per tautas, kultūras ir nacionalines valstybes, verčia jas pjuvenomis... Ir neturime teisės net suabejoti,  ar toji mašina veikia prasmingai, ar ji tikrai juda gėrio ir civilizacijos link? Jei suabejoji, tai tave iš karto priskiria prie patriotų. O tai, pasak, Rimvydo, praktiškai tas pats, kas būti nacistu ar sovietinio politbiuro „gerontu“, pasiuntusių armadą tankų į Budapeštą ir Prahą.   

Jei nyksta koks retas drugelis, kaktusas ar žuvėkas, triukšmauk, iki apsiputojimo, reikalauk įrašo į Raudonąją knygą. Tatai globalistams ir Rimvydui nekliūna. Žaliąjį radikalizmą pastaruoju metu pasaulio galingieji kryptingai daro didele mada. O jei tu viešai pasigailėsi nykstančių tautų, jų kultūros ir nacionalinės valstybės, iš karto patapsi patriotu. H. Himlerio  ir J. Mengelės idėjinis bendražygis – štai, kas tu esi...

MŪSŲ Prezidentas G. Nausėda viešai (!) mažumėlę suabejojo šimtaprocentiniu globalizmo gėriu, užsiminė, kad „Tėvynių Europos“ ir nacionalinės valstybės visai nurašyti dar ne laikas.  Už tai jį Rimvydas iš karto prie patriotų priskyrė. Jei prie patriotų priskyrė, tai pagal savo propaguojamą supratimą ir prie nacistų, Dekanozovų ir  Žirinovskių priskyrė.

Prancūzijos didvyris de Golis buvo didis patriotas, netgi fanatiškas patriotas, bet ne  nacistas ir ne šovinistas.  Į Prezidentą de Golį buvo pasikėsinta, kai jis įsakė visam laikui išvesti Prancūzijos kariuomenę iš Alžyro, kuris iki tol buvo prancūzų kolonija. Į patriotą de Golį tąsyk pasikėsino būtent Prancūzijos nacistai ir šovinistai.  Yra visiška nesąmonė humanistinį ir demokratinį patriotizmą tapatinti su nacizmu, fašizmu, šovinizmu.

Rimvydas mėgsta kandų žodį. Nesupykite, prašau, kad ir aš atsakysiu iškiliam satyrikui stipria liaudiška metafora: „skirk šū.... nuo varškės...“. Ne, Tamsta Rimvydai, dar kartą ne. Meluojate, klystate ir klaidinate kitus. Tai labai rimtas kaltinimas redaktoriui ir žurnalistui. Pamąstykite, medituokite, atgailaukite.....