Vaikystėje apie Indiją ir jos gamtą daugelis mūsų pirmą kartą sužinojome būtent tuomet, kai skaitėme knygą arba pamatėme puikų multiplikacinį filmą apie Mauglio nuotykius.
Mūsų skaityta „Džiunglių knyga“ – tai žmonių hierarchijos ir santykių istorija, kuri perkelta į džiungles ir supaprastinta iki pasakos. Kūdikis įmestas pas mažesniuosius brolius vilkus. Neturėdamas ilčių, uodegos ir kailio, jis šypsosi vilkams, nes nesupranta, kur pateko ir todėl nieko nebijo. Jis nesigėdija net savo nuogumo, dėl kurio vadinamas Varliūkščiu. Tai Mauglis – būsimasis džiunglių valdovas.
Džiunglėse galioja savi įstatymai. Čia žudo dėl maisto, žino, kas yra garbė ir kerštas bei niekina jėgą be garbės. Džiunglės – tai griežta visatos nustatyta tvarka, kurioje niekas nevyksta be priežasties. Pavyzdžiui, viena iš griežtų džiunglių taisyklių yra ta, kad žvėris gali suėsti kitą žvėrį tik tuomet, jei sugeba jį įveikti ir tik tam, kad pamaitintų savo šeimyną ir parodytų vaikams, kaip reikia medžioti.
Mauglis džiunglių tvarką priima be prieštaravimų, kaip išgyvenimo būdą, Jis mokosi pažinti džiungles, kol pagaliau supranta čia galiojančias taisykles. Kiekvienam sutiktajam Mauglis kartoja svarbiausią džiunglių gyventojų tiesą: „Mes visi esame vieno kraujo.“
Mauglis tampa džiunglių valdovu naudodamasis savo išmintimi, protu ir švelnumu. Gerbdamas buvusią tvarką, jis ją panaudoja sau, pakeisdamas ankstesnį džiunglių karalių Akelą. Mauglis sugeba seną ir naują harmoningai sujungti, išmintingai spręsdamas džiunglių gyventojų kasdienines problemas ir konfliktus.
Vaikystėje išgelbėtas iš žiauraus tigro Šerchano nagų, Mauglis auginamas pagal Džiunglių Įstatymą. Jis išmoksta medžioti ir kalbėti džiunglių gyventojų kalbomis. Įsisukęs į nepakartojamų nuotykių sūkurį, berniukas susidraugauja su tokiais nuostabiais gyvūnais, kaip grakšti juodoji pantera Bagira, geraširdis rudasis lokys Balu ir užburiančio žvilgsnio smauglys Ka.
Tačiau Mauglis – žmogus. Ilgainiui jis supranta, kad jo vieta tarp žmonių. Bet pirmiausia išminties ir galios kovoje jam reikia įveikti didžiausią priešą - savo abejones.
Dauguma šios knygos herojus atitinkančių personažų mes galime rasti ir mūsų gyvenime. Kurį gyvūną priskirti kuriam veikėjui tegu bus mūsų fantazijos reikalas. Priklausomai nuo pasaulėžiūros, patirčių ar net politinių įsitikinimų. Pantera Bagira, vilkas Akela, tigras Šerchanas, lokys Balu, smauglys Ka - visi pagrindiniai knygos veikėjai turi žmonėms būdingų bruožų. Didžiausia konkurencija mūsų laikais tikriausiai būtų į šakalo poziciją, kuris gyvendamas džiunglėse ir visiems iš eilės pataikaudamas, o labiausiai tigrui Šerchanui savo personažui knygoje net vardo neužsitarnavo.
Vienintelė išimtis iš harmoningos džiunglių tvarkos – banderlogai. Džiunglėse, kur visi jų gyventojai turi savo vietą, šios beždžionės yra išimtis. Jos – atstumtosios, net neturi savo veidų. Banderlogai – tai žmonių masės karikatūra, parodija. Tai pusiau laukinės beždžionės, kurios nesusimąstydamos gyvena senosios tvarkos griuvėsiuose.
Daug kas mus visus norėtų padaryti tais banderlogais. Tam skiriami dideli pinigai ir metamos stiprios pajėgos. Juk banderlogus taip lengva valdyti. Jiems reikia tik šiek tiek pramogų, galvoti nereikalaujančio turinio, o po to parodyti kryptį ir visa ta beveidė masė puola į vieną pusė vykdyti nurodymų. Aršiai, nuožmiai ir daug negalvodama.
Vaikystėje visos skaitytos pasakos turėdavo laimingas pabaigas. Kiekviename iš mūsų gyvena Mauglis. Pažadinkime jį, išgirskime savo vidų, atmerkime akis, įveikime savo abejones. Tapkime Maugliu savo artimųjų ir draugų rate. Vilkimės, kad ir visuomenėje atsiras protingas ir išmintingas Mauglis, kuris puikiai supras Džiunglių įstatymus, mokės žvėrių kalbą, žinos, jog mes visi vieno kraujo ir neturės tikslo mūsų visų paversti banderlogais.
Skaityti komentarus