„Matome, kad daug daugiau jaunų žmonių yra „pabudę“, tačiau nežino, kur kreiptis dėl savo rūpesčių. Jie gali prisijungti prie mūsų judėjimo“, - sako Olde Kalter.
„Laisvės deklaracija“, išversta į aštuoniolika kalbų, tarp jų ir olandų, skamba kaip esminis priekaištas tironiškiems vyriausybių veiksmams reaguojant į tariamą koronaviruso pandemiją. Dokumente pažymima, kad „neracionaliai ir neproporcingai“ imtasi kontrolės, prisidengiant „gyventojų saugumo ir apsaugos“ vėliava. „Taip elgdamosi mūsų vyriausybės ir jų institucijos nusižengė moraliniam, etiniam ir teisiniam kodeksui, kurį jos turėtų gerbti.“
Pareiškime nevyriausybinės grupės ragina (taikiai) pasipriešinti, remdamosi „prigimtinėmis ir neatimamomis teisėmis, laisva valia ir teise į asmeninį gyvenimą, kuriame būtų galima apsispręsti“. Pasak Olde Kalter, tai turėtų pasireikšti, pavyzdžiui, organizuotu pasitraukimu iš to, ką jis vadina „sąmoningu visuomenės skaitmeninimu siekiant kontroliuoti ir dominuoti“. Pasak Olde Kalter, pats laikas imtis veiksmų. „Negalime toliau pasyviai stebėti, kaip nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės.“ Paskutinė laisvės deklaracijos pastraipa skirta valdančiajam elitui: „Europos Sąjunga, pasaulio lyderiai ir visos mūsų vyriausybės – žinokite tai: mes nepaklusime ir niekada neatsisakysime savo prigimtinių teisių. Niekas mums laisvės nesuteikia, nes mes jau gimstame laisvi. Ir mes gyvensime laisvi!“
Stiprus pasipriešinimas Lietuvoje
Lietuvos teisininkas Kęstutis Juočeris laikraščiui „De Andere Krant“ pasakojo, kad jo šalyje dar pačioje koronaviruso krizės pradžioje susivienijusi teisininkų ir akademikų grupė sudavė reikšmingą smūgį. „Tuometinis Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė pasakė labai gerą kalbą visuotiniame advokatų susirinkime apie esamą situaciją pasaulyje bei pažeidžiamas žmogaus teises vadinamosios pandemijos laikotarpiu.“ Kęstutis teigia, kad „po šios kalbos drąsiau pradėjo reikštis studentai, teisininkai, medikai, verslininkai, švietimo darbuotojai, seimo nariai ir kitos visuomenės grupės. Visų šių žmonių bendras darbas lėmė, kad buvo atsisakyta visų dėl koronaviruso primestų suvaržymo priemonių“, - sako K. Juočeris, kuris yra „Tarptautinis studentų susivienijimas“ judėjimo Lietuvoje pirmininkas, o taip pat ir vienas iš „Laisvės deklaracijos“ bendraautorių. Kęstutis tikisi, kad šis dokumentas taip pat sukels reikšmingą atgarsį.
Lietuvos studentų judėjimas taip pat pasiekė laimėjimų. „su gerb. Seimo nario Aido Gedvilo pagalba mums pavyko susisiekti su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri oficialiai pareiškė, jog visiems aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo jų pasiskiepijimo COVID-19 vakcina, persirgimo COVID-19 liga fakto, turi būti sudarytos vienodos sąlygos siekti aukštojo mokslo, gyventi bendrabučiuose, dalyvauti paskaitose, egzaminuose“. Vis dėlto net ir Lietuvos Respublikoje - šalyje, kurioje gyvena apie 3 mln. žmonių – žmonės sisteminės žiniasklaidos skirstomi panašiai kaip Nyderlanduose: miestas prieš kaimą, skiepytieji ir neskiepytieji, pagrindinės žiniasklaidos sekėjai ir nepriklausomi mąstytojai. „Visur naudojamas tas pats scenarijus, tik šen bei ten yra keletas skirtumų. Tai pastebiu ir bendraudamas su jaunais žmonėmis iš kitų šalių, tokiais kaip Denzelis.“
K. Juočeris toliau kovoja už pamatines teises savo šalyje ir tikisi, kad bus bendradarbiaujama ir tarptautiniu mastu, o naujoji „Laisvės deklaracija“ gali tapti atramos tašku. Ankstesnė sėkmė jo šalyje parodė, kad bendradarbiavimas padeda: „Seimas apsisprendė panaikinti Vyriausybės nutarimą, kuris ribojo žmogaus konstitucines teises, nes išsigando jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme. Keista, kad tie, kurie yra valdžioje, tie, kurie turėtų saugoti mūsų pagrindines teises, yra tie patys, kurie priima nutarimus, kurie prieštarauja Konstitucijai bei visai esamai teisinei sistemai“.
P.S. Straipsnis publikuotas olandų laikraštyje „De Andere Krant“ - į lietuvių kalbą išvertė Kęstutis Juočeris:
Skaityti komentarus