Istorinis sprendimas – nebeaktualus šiandien

„Visais laikais buvo norima sutaupyti kuo daugiau energijos ir taip sumažinti savo išlaidas, tad nieko keisto, kad viena pagrindinių laiko persukimo priežasčių yra ir ekonominė. Manoma, kad pavasarį pasukant laikrodžių rodykles valanda į priekį, šiltuoju metų laiku galima ilgiau naudotis natūralia šviesa vakare, sumažėja dirbtinio apšvietimo poreikis ir gerokai sutaupoma elektros energijos. Tai išties veikdavo anksčiau, kai elektros lemputės sunaudodavo labai daug energijos“, – apie laiko persukimo priežastis kalba nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovė Eglė Afanasjeva. 

Sukioti laikrodžių rodykles ir įvesti vadinamąjį vasaros laiką dar 1895 metais pirmąkart pasiūlė anglų kilmės mokslininkas George`as Vernonas Hudsonas, nors daug kas idėjos autorystę priskiria 1907-ais straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ parašiusiam anglui Williamui Willettui. Nors pirma tokia idėja nesulaukė didelio susidomėjimo, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais, siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir taupyti karo reikmėms skirtą elektros energiją, ji galiausiai vienai vasarai buvo pritaikyta praktikoje Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vėliau vos metams – ir JAV. 

Ilgainiui tokia praktika populiarėjo, ją išbandė vis daugiau šalių. 1980 metais visoje Europos Sąjungoje nutarta du kartus per metus – paskutinį kovo ir spalio sekmadienį – persukti laikrodžio rodykles viena valanda. Tokią praktiką taip pat perėmė Australija, Kanada, JAV ir daugybė kitų valstybių. Vasaros laikas Lietuvoje pradėtas taikyti 1981 metais ir su pertraukomis naudojamas iki šiol. Šiemet laikrodžių rodyklės bus persuktos valanda atgal naktį iš spalio 25-osios į 26 dieną.

Dirbtinis apšvietimas – tik nedidelė elektros dalis

Ilgainiui laikrodžio rodyklių sukiojimo populiarumas pasaulyje gerokai sumažėjo, dėl jo naudos jau kurį laiką diskutuojama ir Lietuvoje. Nors sveikatos apsaugos ekspertai pastebi, kad rudenį laiko persukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris. Kaip teigia E. Afanasjeva, vis labiau abejojama ir dėl ekonominės naudos – dirbtinis apšvietimas, priklausomai nuo jo tipo, gali nulemti iki maždaug 15 proc. viso elektros energijos suvartojimo. Suvartojimą galima dar labiau sumažinti naudojant itin taupias elektros lemputes, tačiau šildymo poreikis rudens ar žiemos rytą gali ir gerokai išaugti.

„Įsigaliojus žiemos laikui spalio pabaigoje tenka keltis valanda vėliau, kuomet tamsus paros metas yra ilgesnis, o oro temperatūra žemesnė. Švinta vėliau, temsta anksčiau. Tuomet gyventojai suvartoja daugiau elektros energijos, o ypač tie, kurie šildo namus kondicionieriais, elektriniais šildytuvais ar šilumos siurbliais, tai gali lemti didesnį elektros energijos suvartojimą. Negana to, persukant laiką pasislenka ir dviejų laiko zonų tarifo intervalai. Brangesnis dienos tarifas žiemą „įsijungia“ nuo 7 val. ryto – valanda anksčiau nei vasaros metu, kas taip pat nepadeda sumažinti elektros sąskaitų“, – nuogąstauja „Elektrum Lietuva“ atstovė.

Ji skaičiuoja, kad jei dviejų laiko zonų tarifą pasirinkęs vartotojas vasaros metu darbo dienomis 7-8 val. ryte sunaudoja po maždaug 1 kWh ir už ją moka nakties tarifu (0,162 EUR už kWh), mėnesio pabaigoje už 20 darbo dienų rytų iš viso sumoka 3,24 EUR. Žiemą tuo pačiu metu mokama dienos tarifu (0,262 EUR už kWh) ir jei suvartojimas nesikeičia, sąskaita paauga jau iki 5,24 EUR.

„Žinoma, reikia nepamiršti ir šildymo, dėl ko skirtumas gali būti dar didesnis. Vertinant visus šiuos aspektus, matome, kad laiko persukimas šiais laikais sumažinti elektros sąskaitų jau nebepadeda. Vartotojas paprastai negauna jokios naudos ir sumoka daugiau. Tokią tendenciją dažniausiai gali pamatyti ne tik dviejų zonų, bet ir vienos laiko zonos tarifą pasirinkę vartotojai“, – teigia energetikos specialistė. 

Europa vis dar nesusitarė

Dar 2019 metais Europos Parlamentas balsavo už tai, kad laiko sukiojimo būtų atsisakyta nuo 2021 metų, suteikiant valstybėms galimybę nuspręsti, kurį laiką – vasaros ar žiemos – jos nori išlaikyti visam laikui. Tačiau kol kas šis sprendimas buvo atidėtas, o šalys narės iki šiol neranda bendro sutarimo kaip ir kada įgyvendinti šį pakeitimą.