Neklausinėju kiekvieno, taigi mano apibendrinimai tebus subjektyvūs. Galiu išsakyti tik savo pačios ir į mane panašių poziciją. Taip, ilgą laiką pati buvau toli nuo to, kas vyksta Lietuvos politikoje. Kaip daugelis mano bičiulių dabar. Na, gal skyriausi nuo kai kurių tik tuo, kad į visus vykstančius rinkimus ėjau ir atiduodavau savo balsą už tuos, kurie man atrodydavo priimtiniausi. Iš tų, kurie galimi. Arba braukdavau visus pasirinkimus, nes nė vienas netiko atstovauti mano mano vertybėms ir įsitikinimams.  

Ir kas kartą po rinkimų nusivildavau. Nes tie, kuriuos maniau esant tinkamiausiais, nelaimėdavo. Taip, jie visada surinkdavo dalį balsų. Gautų iš tokių kaip aš, esančių gal toli, gal arti politikos, tačiau prieš rinkimus randančių noro ir laiko pasigilinti į tai, kokios asmenybės planuoja tapti šalies vadovais (siaurinu iki LR Prezidento rinkimų, nors labai svarbūs ir kovo 3 dienos savivaldos rinkimai, ir būsimi rinkimai į Europos parlamentą, ir referendumas, ir, žinoma, gegužės 12 dienos prezidentiniai rinkimai)., ką jie jau yra realaus nuveikę mūsų tautos labui.

Pamačiusi, kad, mano nuomone, didžioji dalis žmonių renka ne tuos, ne kartą sau pažadėjau - daugiau neisiu, nes esu tik mažas lašas vandenyne ir nieko tas mano balsas lemia. Galų gale, visada kaip tauta esame verti tos valdžios, kurią išsirenkame. Tačiau ir vėl eidavau. Einu. Ir eisiu. 

Nes man ne tas pats. Ir jei esu tik lašas vandenyne, žinau, kad esu tokia pat svarbi ir reikalinga, kaip ir kiti lašai. Kaip Tu, jis, ji. Kaip mes visi. 

Nes man svarbu!

Svarbu, kokioje šalyje gyvens mano vaikai (jei gyvens, nes vienas jau išvykęs, dirba ne čia ir šiuo metu neturi minčių grįžti - ten paprasčiau; kita magistro studijas tęsia taip pat ne Lietuvoje - mūsų aukštosiose mokyklose tiesiog dar nėra vystomas jos pasirinktos studijų krypties mokslas). 

Svarbu, kokį išsilavinimą gaus mano trys augantys sūnūs moksleiviai ir kokius pasirinkimus galės turėti augdami.

Svarbu, kokias gydymo paslaugas turėsime ir, ar galėsime rinktis tai, kas įvardijama alternatyvia medicina. 

Svarbu, kokią pensiją gaus mano mama ir kiti vyresnio amžiaus artimieji, kaimynai, bičiuliai.

Svarbu, ar turėsiu galimybę auklėti vaikus taip, kaip manau esant reikalinga ir tinkama. Tiek mano du suaugę, tiek trys dar kartu gyvenantys turi ne tik teises ir laisves, bet ir pareigas ir savo atsakomybes.

Svarbu miškai, kurie yra mūsų visų pasididžiavimas ir turtas. Deja, kažkam jie ir yra tik turtas jau tikrąja to žodžio prasme... 

Svarbu ir tie medžiai, kurie metų metais augo miestuose, parkuose, tačiau ėmė kažkam trukdyti ir yra vienas po kito žudomi. Man skauda dėl to, o Tau?..

Svarbu, kad būtų išsaugotos tradicinės šeimos vertybės ir neperšami vakarietiški liberalūs modeliai. Tėvas 1 ir Tėvas 2 man nėra priimtinas šeimos modelis. Nors sutinku, kad visi turime teisę gyvuoti po šia saule, o žemė didelė ir vietos joje yra visiems. 

Svarbu, kad būtų išsaugotos bendražmogiškos vertybės ir liktų aišku, kas yra gera, o kas yra bloga. Net ir tiems, kurie atmeta 10 Dievo įsakymų, turi galioti teisiniai. Visiems be išimties, nežiūrint į užimamas pareigas, o gal kaip tik - ypač pagal jų užimamas pareigas, nes kuo jos atsakingesnės, tuo tvirtesnį vertybinį stuburą turintys joms tinkamesni. 

Svarbu, kad valstybė gintų savo šalies piliečius tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų.

Svarbu... Gali tęsti ir įrašyti, kas Tau svarbu.

Prie ko čia rinkimai? Ar gali Prezidentas (ar kitas renkamas valdžios atstovas) užtikrinti tai, kas Tau ar man svarbu? 

Tvirtai sakau: gali! Žinoma, ne vienas pats, su visų mūsų palaikymų ir pagalba. 

Jei jam taip pat svarbu. 

Gali sustabdyti besaikį miškų kirtimą.

Gali sustabdyti siautėjanti institucinį smurtą prieš šeimas.

Gali atstovėti Tau ar man priimtinas vertybes, kai mūsų šaliai primetamos tarptautinės konvencijos. 

O svarbiausia - gali sugrąžinti viltį!

Ir jauniems, ir seniems. Ir ligotiems, ir skurstantiems. Ir išvykusiems toli nuo Tėvynės ar jau planuojantiems tai padaryti... Gal labiausiai - jiems. Nes žmogus be savo krašto, be saugomų ir branginamų šaknų neturi tvirtumo, apsaugos, jėgos. 

Mano giminėje jau yra ne Lietuvoje gimusių vaikų, kurie sunkiai kalba lietuviškai... Gal esu naivi idealistė, bet manau, kad savo tėvų ir protėvių kalbą išsaugoti labai svarbu. Per ją mes gauname palaiminimus iš tų, kurie yra mūsų šaknys ir stiprybė. Tie ne čia gimę vaikai jau neturi savo šaknų. Bet tai galima pakeisti. Tiki? 

Artėja rinkimai. Eisi, o gal sakysi, kad nieko negali pakeisti? Užsidarysi į savo komfortišką aplinkos burbulą ir manysi, kad tai, kas vyksta, Tavęs neliečia? Tikrai neliečia? O jei vieną dieną pasibels į Tavo duris ir palies? 

Pagalvok:  o gali būti tas, kuris lemia permainas Lietuvoje? Juk mes visi esam po vieną. O vienas plius vienas plius vienas plius... Tai jėga. Mūsų visų jėga! 

Man abejonių dėl pasirinkimų nekyla. Esu nesisteminės žiniasklaidos atstovė, taigi turbūt nereikia stebėtis, kad mano palaikymo negaus nė vienas esamos sistemos atstovas. Tačiau yra ir kiti. Tie, kuriuos remia paprasti žmonės. Tokie kaip Tu, aš ir daugelis kitų. Jie jau dirba dėl kiekvieno iš mūsų. Jie čia. 

Ateik, atlik savo pareigą Lietuvai. Aš savo vaikų pareigos jausmą ugdau juos vesdama kartu į rinkimus. Kad matytų, jog turim ne tik pareigą vienas kitam, savo žemei (rinkdami ne savo paliktas šiukšles), bet ir savo miestui, šaliai. Todėl turbūt nereikia stebėtis tuo, kad vienas 11-metis berniukas žino, ką noriu matyti Prezidentu ir, dar svarbiau, kuo tas žmogus jau yra nusipelnęs mūsų šaliai. Ir apie Kauno mero rinkimus bei galimus kandidatus turi savo nuomonę. 

Mes visi atsakingi už tai, kaip gyvename ir kokia mūsų visų Lietuva. Nenusisuk nuo jos ir savęs. Ateik. Kas, jei ne Tu? 

Beje, sistemai būtų paranku, jei neitum, jeigu esi ne už tai, ką ji siūlo. Bando visomis turimomis priemonėmis įteigti, kad kitaip galvojantys nieko negali. Kabina etiketes, šaiposi, tyčiojasi, žemina. Jei nesi televizinė ar delfinė dauguma - su Tavim kažkas ne taip! Tiki tuo? Su Tavim viskas taip. Ir su manim taip. Tik nelikime nuošalyje ir nelaukime, kol jie padarys tai, ką yra pradėję. Darykime patys.