°C
      2024 04 19 Penktadienis

      Loreta Fokienė: Už viską reikia mokėti

      Nuotrauka: Pixabay.com

      Autorius:
      2021-01-06 19:00:00

      Kiekvienas mūsų prieina kryžkelę, kai turi rinktis. Kaip toje pasakoje: ,,Į kairę suksi – galvos neteksi, į dešinę suksi – žirgą prarasi, tiesiai josi – daug vargo patirsi". Pasakoje kryžkelės akmuo pataria (nors iš pirmo žvilgsnio visi tie patarimai nieko gero nežada), o gyvenime patys turime suprasti, kur veda vienas ar kitas kelias.

      Gali nutikti taip, kad su artimu draugu, giminaičiu, kaimynu priėję kryžkelę pasuksime skirtingais takais. Man taip jau buvo. Tai nei gerai, nei blogai. Visi esame laisvi ir renkamės tai, kas atrodo teisinga. 

      Šiuo metu kažkam norisi kuo greičiau sulaukti išganingojo skiepo (net FB profilius puošia tai teigiančiu rėmeliu), o kažkas skiria dar daugiau savo laiko sportui, grūdinimuisi (ir įsivardija: ,,Renkuosi likti ŽMOGUMI"). Kažkas prisiima atsakomybę, o kažkam norisi semti kibirus žiemiško purvo ir pilti pilti pilti ant tų, kurie nepasiduoda TV ir populiariųjų portalų įtaigai...

      Įsivertindama 2020-uosius pati sau pasakiau: geri metai buvo! Ne tik man asmeniškai, bet ir visiems mums. Nesišaipau ir nejuokauju - tikrai geri. Ir dabar tai tęsiasi. 


      Žinoma, planetą iš tiesų apėmė pandemija. Ne, ne ta, kurią garsiai beveik metus reklamavo visi ekranai ir antraštės. Pasaulis griuvo tiems, kurie buvo įpratę gauti greitai, daug ir visko, ko tik panori. Viskas teisinga ir reikalinga kiekvienam mūsų.
      Net ir pasirinkimai įvairūs reikalingi. 

      Taip, kažkas nuo šios pandemijos neišvengiamai žus. Ar gali į gerą pabaigą vesti kelias, kurį nutiesė pažadėję laisvę ir kiekvienam juo pasukusiam į rankas įspraudę dekriminalizuoto svaigalo paketą? Duoti davė, tik pamiršo įspėti, kad kelias baigiasi stačia bedugne, kurios apsvaigę nuo laisvės (narkotikų?) tiesiog nepastebės... 

      Ar gali laukti laiminga pabaiga tų, kurie Vakarų pasaulio išmokyti viską ėmė skolon? Namus, automobilius, santykius, sveikatą... Mano pokario laiku augę tėvai žinojo ir išmokė: gali turėti tai, už ką sumokėjai. Ir viskas buvo aišku. Tai, ką turiu, yra mano. Ir turiu tiek, kiek reikia. Tikrai ne per mažai. Mes niekuomet neturime per mažai, visuomet yra gana. Tikroji laisvė ir yra tai suprasti, priimti ir nepasiduoti apgaulingai greito vartojimo iliuzijai...

      Ar gali laukti laiminga pabaiga tų, kurie ir 30-ties, 40-ties ar daugiau sulaukę vis dar elgiasi vaikiškai? Jais pasirūpinti turi kažkas. Tėvai, Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, darbdavys, gydytojai, vyras/žmona, vaikai... O ką patys dėl savęs? Malonumą gyventi kaip patinka. Iki tam tikros ribos...

      Už viską reikia mokėti.

      Ką galiu padaryti ir darau jau dabar?

      • Nustoti vartoti masinę žiniasklaidą ir jos skleidžiamą melą.
      • Apsvaigti nuo meilės ir gyvenimo, o ne nuo vyno ar kitos narkotinės medžiagos.
      • Dėkoti už tai, ką jau turiu, įsigyti tik tai, kam užsidirbau/susitaupiau.
      • Rūpintis savo sveikata ne žodžiais / vaistais/ skiepais, bet grūdinimusi, mankšta, grynu oru, šviežiu maistu, tyru vandeniu, vidine ramybe.
      • Rinktis tai, kas sveikatina mintis, protą, kūną ir tausoja Motiną Žemę.
      • Nekišti savo tiesų ir gyvenimo būdo tiems, kurie neprašo ir dalintis su tais, kuriems tai įdomu!
      • Daugiau laiko būti su tais, kuriuos myliu.
      • Klausti ne ,,ką man gali duoti?", o ,,kuo galiu tau padėti?''
      • ...

      Linkiu šviesių minčių ir gražių metų visiems! Ir... matyti daugiau, nei tai, ką mums rodo ekranų savininkai. Gyvenimas jau dabar tobulas - svarbu pasirinkti tinkamą stebėjimo kampą. 

      P.S. Dėkoju skaitantiems ir suprantantiems. 

      Skaityti komentarus