Jei R. Šimašius būtų prisiminęs, ką kažkada mokėsi studijuodamas teisę, o dabartinė teisingumo ministrė būtų tęsusi mokslus, jie puikiai žinotų, ką apie tokias situacijas mano teismai. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas kalbėdamas apie teisę į taikius susibūrimus pasakė, kad: „demokratija yra Europos viešosios tvarkos pagrindas, o demokratija nereiškia paprasčiausio daugumos požiūrio viešpatavimo, t. y. turi būti pasiektas balansas, kuris <...> neleidžia piktnaudžiauti dominuojančia pozicija <...>, garantuodama demokratinį pliuralizmą valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras <...>.“

Atkreipkite dėmesį, ši teisė, kažkada pritaikyta homoseksualų, kuriems dabar ši valdžia ir atstovauja, eitynėms. Dabar gi homoseksualams atstovaujanti valdžia netaiko šios teismo paaiškintos teisės Lietuvos šeimoms, kurios taip pat nori išsakyti savo poziciją, savo valią ir požiūrį į valdžią ir jos diktuojamą politiką. Laisviečių suvokimu, tradicinių šeimų politika – tai „nepopuliarios“ pažiūros, kurios dar ir anot R. Šimašiaus net niekaip nesusiję su konstitucine teise jas reikšti! „Dalykus reikia vadinti tikrais vardais – joks čia ne protestas ir jokia čia ne konstitucinė teisė realizuoti savo politines pažiūras, tai yra politinis festivalis.“ – būtent toks „teisinis“ motyvas nuskambėjo iš buvusio teisingumo ministro, teisininko R. Šimašiaus lūpų.

Kitą dieną po to, kai uždrausta susiburti Lietuvos šeimoms, atviroje erdvėje Rotušės aikštėje vykęs kitas susibūrimas – Laisvės partijos suvažiavimas. O ir karantinas, tapęs pretekstu drausti susiburti Lietuvos šeimoms, kitą dieną staiga išnyko.

Akivaizdus dvigubų standartų taikymo ir kitos nuomonės diskriminavimo pavyzdys. Tame ir yra demokratijos pagal liberalus ir konservatorius grimasos: kada tau reikia, gali daryti ką nori; kada vyksta tai, kas tau nepatinka – uždraudi. Kažkur girdėta? Taip. Bet tikrai ne į vakarus nuo mūsų.