Džiaukis ir didžiuokis.

Tai reiškia jog tu IŠDRĮSAI pasakyt savo nuomonę, kelti klausimus viešai ar abejoti kokiu nors plačiai ir agresyviai brukamu naratyvu.

Tai reiškia jog tu įsmeigei savo vėliavą ir dėl jos kovoji.

Tai yra daug sunkiau nei pritapti prie masės ir mekenti, kartoti tas pačias frazes kaip minia.

Nes kartoti frazes, kurias perskaitei kitų komentaruose, kurias kartoja daug žmonių, lyg būtų užprogramuoti, nereikia nei išminties, nei drąsos, nei perskaitytų knygų, nei stuburo nei kiaušių.

Pritapti prie minios yra patogiau.

Tai yra minkštakūniška. Tai yra lengvas kelias, kurį renkasi bailiai.

Visi žinome, kad garsiausiai rėkia tas, kuris nusipirko pigiausius bilietus.

Tačiau, kaip sakė Teodoras Ruzveltas, tik tas žmogus kuris yra arenoje yra vertas pagarbos.

Tas kurio veidas išpiltas prakaitu, suteptas krauju ir nusėtas dulkėmis bei randais.

O ne tas kuris iš už linijos aiškina tam, kuris daro, kaip reikėjo daryt.
Kai nesi parašęs nei vieno posto/straipsnio - lengviausia yra komentuoti kito gramatines klaidas.

Kai nesi niekad padaręs jokio video - lengviausia yra aiškinti jog ten tas kvailys kažką peza.

Tačiau retas kritikuojantis suvokia jog tais savo komentarais ir aiškinimais jis tik parodo savo silpnumą, nesugebėjimą kažką reikšmingo nuveikti ir menkindamas kitus bando kelti savo savivertę.

Deja, tai tik saviapgaulė, melavimas sau.

Nes niekada nepastatysi aukščiausio pastato nugriaudamas kitus aukščiausius.

Stovėti už savo tiesą, savo nuomonę, savo įsitikinimus kartais reiškia jog turėsi stovėti ir kovoti vienas.

Nes šakalai ir hienos puola gaujomis.
Liūtas medžioja ir vienas.

Neįtikėtinai teisingai sakė a.a. Arvydas Šliogeris - pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa. Visos kitos yra antrinės. Jeigu žmogus yra bailys, tada visos kitos nieko nebereiškia.