Kauno savivaldybė padarė pakeitimą miesto bendrajame plane, kad sklypo paskirtis gali būti keičiama pagal jo gretimybes. Tai reiškia, kad jeigu prie tokio visuomeninės paskirties sklypo prieina bent vienas privatus sklypelis, tai labai lengvai galima pakeisti ir visuomeninio sklypo paskirtį. Ir štai, jį jau pardavinėja aukcione ir, kol paskirtis visuomeninė, sklypo niekam nereikia ir kaina maža. Aukcionas kelis kartus neįvyksta, kiekvieną kartą vis mažinama kaina ir galiausiai sklypą už labai mažą kainą įsigyja asmuo, kuris žino galėsiąs paskirtį pakeisti.

Visiems kitiems miesto taryba tiesiog neleis pakeisti paskirties. Sklypą nusiperka kas nors iš miesto savivaldybės vadovų aplinkos, kuris viską iš anksto žino, iš karto kreipiasi į savivaldybę ir susitvarko reikalus. Su sklypu Vokiečių gatvėje dar įdomiau, nes jo paskirtį keičia Kauno savivaldybės vyriausiojo architekto žmona, kuri daro paskirties keitimo projektą ir sklype projektuoja daugiabučius namus.

Esmė ta, kad miestas ir valstybė tokiu būdu praranda labai daug pinigų. Jeigu miestas norėtų sklype statyti daugiabučius, tai gali prieš pardavimą pakeisti paskirtį į gyvenamųjų namų statybą ir parduoti už rinkos kainą – tokiu atveju žemė kainuotų bent dešimt kartų daugiau. Tačiau sklypo vertė pakeliama tik po to ir dėl administracinės procedūros tai tampa didžiule savivaldybės finansine “dovana“ sau artimam, privačiam asmeniui.

Tokia veikla turi visus kriminalinio nusikaltimo požymius. Aš kreipiausi į Valstybės kontrolę ir prokuratūrą, nurodydamas, kad tokia schema yra korupcinė, turi būti sustabdyta ir užkardyta. Įstatymai ir savivaldos teisiniai aktai turi būti sureguliuoti, kad nebūtų galima taip vogti iš valstybės. Galėtų būti nustatyta, kad, nusipirkus valstybės žemę aukcione, nebūtų galima keisti jos paskirties penkis ar dešimt metų ir taip piktnaudžiavimai iš karto baigtųsi. Jeigu pirkai visuomeninės paskirties žemės sklypą, jis tam ir turi būti naudojamas, o ne pradedamos pasipelnymo machinacijos. Tai akivaizdi korupcinė schema, tačiau prokuratūra man atsako, kad tokie yra miesto tarybos sprendimai, kurie teisėti ir priimti balsų dauguma, nors aš jų teisėtumo ir neginčyju.

Tokių sklypų Kaune, kurie panašiu būdu užgrobiami – ne vienas. Štai vieni iš Kauno technologijos universiteto rūmų, pastatyti ant visuomeninės paskirties žemės sklypo, kurį įsigijo verslininkas tam, kad pakeistų paskirtį ir pristatytų namų. Žinoma, kad vietos bendruomenės tam priešinasi. Čia veikia vienas žmogus, savivaldybės vyriausiasis architektas, kuris užsiima tokiomis machinacijomis. Nesuprantu, kaip toleruojamas toks jo elgesys – visi apsimeta, kad nieko nemato ir nesupranta.

Po to, kai prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokio akivaizdaus turto užgrobimo, kreipėmės į teismą. Nurodžiau faktines aplinkybes, kad Kauno mieste yra suformuota teisinė aplinka, pagal kurią veikia korupcinė žemės sklypų privatizavimo schema. Visuomeninės paskirties sklypą įsigyja su savivaldybės darbuotojais susiję asmenys, kurie vėliau pasinaudoja tik per savivaldybės diskreciją atsirandančia galimybe pakeisti žemės paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Tas pats žemės sklypas įgyja didžiulę komercinę vertę, kuri jau atitenka šį „nereikalingą” žemės sklypą pigiai įsigijusiam asmeniui.

“Nereikalingo” savivaldybei žemės sklypo Vokiečių g. 166 pardavimą per aukcioną inicijavo Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius. Vėliau to paties, jau privataus, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano keičiant jo paskirtį projekto vadovė – šio skyriaus vedėjo sutuoktinė. Skundą išnagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė Adelina Lukošiūtė pateiktoje informacijoje galimos nusikalstamos veikos ir neįžvelgė ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Dėl šio nutarimo pateikiau skundą prokurorui, iliustruodamas galimos nusikalstamos schemos veikimą papildomai nurodžiau dar keletą epizodų, susijusių su žemės sklypų pertvarkymu bei privatizavimu, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo atskirąją nutartį, kurioje šis teismas taip pat atkreipė kai kurių valstybės institucijų dėmesį į konkrečioje byloje pastebėtą ydingą teisės taikymo praktiką Kauno mieste. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna nutarė mano skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl korupcinės schemos atmesti.

Nutarime prokuroras inter alia nurodo, kad dėl atskirų epizodų nėra duomenų, jog būtų pasinaudota konkrečių procedūrų apskundimo galimybėmis, o dėl Aukščiausiojo Teismo atskirojo skundo – jau yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, kurie galioja, nors šiuo skundu nėra siekiama užginčyti konkrečias administracines procedūras, kadangi nesu nei vieno šių teisinių (nei materialinių, nei procesinių) santykių dalyvis ir siekiu tik apginti viešąjį interesą.

Man paaiškinta, kad Aukščiausiojo Teismo nutartyje iškeltos problemos buvo tarnybiniai nusižengimai, tačiau nebuvo didelės žalos, kuri yra būtinas nusikalstamos veikos – tarnybinių pareigų neatlikimo – sudėties požymis ir dėl to jokia teisinė atsakomybė taikyta nebuvo. O tai, kad byloje Kauno savivaldybės atstovai palaikė privačių asmenų teisinę poziciją, priešingą valstybės bei viešajam interesui – nėra apskundimo dalykas.

Su atsisakymu pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminį tyrimą negalima sutikti, nes atlikus išsamų tyrimą galima būtų nustatyti, ar ta didžiulio masto žala, kuri atsiranda dėl įteisintos žemės sklypų pardavimo schemos, yra susijusi su nusikalstama veika. Tai, kad savivaldybės tarybos sprendimai yra priimami balsų dauguma ir gali sukurti sąlygas korupcinės schemos legitimumo įvaizdžiui, negali būti priežastimi atsisakyti tirti konkrečias pasekmes dėl padarytos žalos, šios žalos atsiradimo priežastis bei konkrečių asmenų kaltę. Nei tyrėjai, nei prokuratūra faktiškai netyrė mano nurodytos korupcinės schemos ir tyrimą sukoncentravo tik į paminėtų atskirų iliustracinių epizodų procedūrinį teisėtumą.

Tik atlikus ikiteisminį tyrimą, būtų galima ištirti tokias aktualias aplinkybes:

1) Kokių Kauno savivaldybės pareigūnų sprendimais yra inicijuotas visuomeninės paskirties žemės sklypų, panaudojamų gyvenamajai statybai, pardavimas,  prieš tai nepakeitus jų paskirties;

2) Keli aukcionai buvo surengti parduodant, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 visuomeninės paskirties žemės sklypą (nepakeitus jo paskirties), ir kokio dydžio suma buvo sumažinta sklypo kaina nuo pradinės iki galutinės pardavimo kainos (t.y. kokio masto žala padaryta);

3) Koks, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 žemės sklypo kainos pasikeitimo skirtumas vien dėl įvykdytos administracinės procedūros, t.y. kiek žemės vertė (pagal pirkimo ir pardavimo rinkos kainas) pasikeitė vien dėl to, kad buvo pakeista jo paskirtis;

4) Koks giminystės ryšys yra tarp Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo ir, pavyzdžiui, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano rengusios projekto vadovės;

5) Koks administracinis vaidmuo šiame procese teko Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjui revizuojant projektą, ir ar ta aplinkybė, kad jis ir projekto vadovė, tikėtina, yra sutuoktiniai, nesukūrė korupcinės aplinkos ir rizikos;

6) Koks žemės sklypus įsigijusių asmenų (įmonių akcininkų) ryšys su Kauno miesto savivaldybės vadovais, pareigūnais ir jų šeimos nariais, ir ar tie ryšiai nesąlygoja visuomeninės paskirties žemės sklypų įsigijimo su užtikrinta galimybe vėliau pakeisti jų paskirtį, esmingai padidinant j ų vertę;

7) Kas ir kada parengė bei inicijavo tuos Bendrojo plano pakeitimus, kurie šiuo metu leidžia žemės paskirtį keisti pagal gretimybes nekeičiant Bendrojo plano ir išvengiant atitinkamų procedūrų ir tuo būdu sudarant sąlygas tokios korupcinės schemos atsiradimui ir praktiniam įgyvendinimui.

Niekas netyrė mano nurodytos korupcinės schemos detalių ir nesiaiškino, kiek pagal ją Kaune jau yra parduota arba rengiamasi parduoti žemės sklypų, nepatikslinus jų paskirties prieš aukcioną. Netirta ir tai, kokio masto žala valstybei yra padaryta, kada po pardavimo administracinėmis procedūromis žymiai padidinus sklypo kainą, skirtumą pasisavina privatūs asmenys.

Neigiamos tyrimo grindžiamos viešojo intereso problemos perkėlimu į subjektyvinių teisių bei interesų lygmenį, mums nurodoma apie galimybę apskųsti atitinkamus administracinius sprendimus arba apie nepasinaudojimą tokia galimybe. Administracinių teismų praktikoje teisė kreiptis į teismą yra griežtai siejama su asmeniniu suinteresuotumu, todėl fiziniai asmenys, neturintys tiesioginio teisinio intereso, negali ginti viešojo intereso, o jų skundus teismui atsisakoma priimti. Teisė ginti viešąjį interesą pripažįstama tik įstatyme nustatytiems asmenims, inter alia savivaldybėms ir prokuratūrai.

Šiuo atveju galimas viešojo intereso pažeidimas atsiranda iš savivaldybės bei jos pareigūnų veiksmų, todėl ginti viešąjį interesą turi galimybę ir pareigą tik prokuratūra, o kauniečiai gali apie pažeidimus gali tik informuoti. Todėl motyvai apie pasinaudojimą ar nepasinaudojimą galimybe apskųsti atitinkamus sprendimus yra tik dėmesio nukreipimas nuo reikalo esmės ir formalus biurokratinis atsirašinėjimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-133-219/2018, priėmė atskirąją nutartį, kuria nutarė informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Kauno miesto merą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus faktus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtų veiksmų keičiant valstybinės žemės sklypo Kaune, V. Krėvės pr. 108, nuomos sutartį, keičiant sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, išduodant statybos leidimus ir organizuojant bei tvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sukūrusių prielaidas privatiems juridiniams asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis.

Ši nutartis buvo pagrindas pradėti realų tyrimą dėl teisės pažeidimų, kuriuos konkrečioje byloje nustatė Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tačiau prokuratūra, nors ir atliko tyrimą, tačiau neįžvelgė pagrindo ikiteisminiam tyrimui. Tai, kad procesiniai sprendimai jau yra priimti ir galiojantys, nepaneigia akivaizdžios galimos korupcijos tikimybės. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą galima buvo nuspręsti, ar yra padarytos nusikalstamos veikos.

Analogiškai vertintina ir pateikta papildoma informacija apie kitus objektus, pvz., apie siekimą pakeisti žemės sklypo Kęstučio g. 27 paskirtį iš visuomeninės į gyvenamąją. Šie pavyzdžiai nurodo ne konkrečių teritorijų planavimo procedūrų neteisėtumą, o tik iliustruoja galimai korupcinės schemos veikimą ir pagrindą inicijuoti viešojo intereso gynimą, kuris turi būti pradėtas. Asmeninio pasipelnymo Kauno savivaldybėje schema turi būti ištirta ir visuomenė apie tyrimo rezultatus informuota.

Kauno Forumas