Lina Nemeikaitė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkės padėjėja ryšiams su visuomene informavo:
„Šiandien, 2019 m. sausio 16 d., Vilniaus apygardos teismas paskelbs sprendimą didelio visuomenės dėmesio sulaukusioje byloje dėl nepilnamečio vaiko tarptautinio įvaikinimo. Naujoje Zelandijoje gyvenanti šeima prašė leisti įsivaikinti devynerių metų mergaitę, gyvenančią Lietuvoje.
Ši byla sulaukė itin didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Paminėtina, kad visos įvaikinimo bylos yra labai jautrios. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad įvaikinimo bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvauja tik pareiškėjai, įvaikinimo tarnybos atstovai, prašomas leisti įvaikinti vaikas, dėl brandos galintis suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę. Įvaikinimo bylų duomenys yra nevieši. Tokiu būdu siekiama apsaugoti ne tik pareiškėjų teises, bet ir vaiko teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, reglamentuotą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje.
Š. m. sausio 10 d. teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, pasirūpino aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus ir galėtų išsakyti aiškiai savo nuomonę, neįtakojamą kitų asmenų. Pasitikęs mergaitę, teismo psichologas su ja bendravo iki teismo posėdžio, vėliau dalyvavo mergaitei išsakant teismui savo nuomonę. Išnagrinėjus bylą, dėl didelio žiniasklaidos dėmesio mergaitė ir du pareiškėjų nepilnamečiai vaikai bijojo išeiti iš teismo pastato, nesuprato, dėl kokių priežasčių jie tapo susidomėjimo objektu.
Teismas pažymi, kad visos nagrinėjamos bylos yra vienodai svarbios. Įstatymas neskirto bylų į rezonansines ir nerezonansines. Įstatymų leidėjas ne tik nesuteikė teisės teismui atskleisti neviešus duomenis visuomenės susidomėjimo sulaukusiose bylose, bet ir, siekdamas užtikrinti pareiškėjų ir prašomo leisti įvaikinti vaiko teises bei teisėtus interesus, imperatyviai nustatė, kad įvaikinimo bylose teismo sprendimai viešai neskelbiami. Taigi, dėl visuomenės smalsumo ar žiniasklaidos reitingų negali būti pažeistos asmenų, prašančių leisti įsivaikinti vaikus, bei prašomų leisti įvaikinti nepilnamečių vaikų teisės, reglamentuotos nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose.
Įvertindamas įstatyme įtvirtintą draudimą, teismas informuoja, kad tarptautinio įvaikinimo byloje priimtas sprendimas bus skelbiamas uždarame teismo posėdyje, jo rezoliucinė dalis nebus skelbiama ir komentuojama viešai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo galės būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Cituodami ar kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodykite informacijos šaltinį.“
Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas komentuoja esamą situaciją: „Teisininkai susipažins, teiks pasiūlymus, bet sprendimą priims brolis. Kol kas skųsti nėra ko, nes brolio advokatas neturi sprendimo. Negauta jokio atsakymo į du brolio Arūno advokato kreipimusis į teismą - prašyta nukelti svarstymą dėl pasikeitusių teisinių aplinkybių ir pripažinti brolį teisinio proceso dalyviu. Tad noriu atkreipti visų dėmesį, kad pats įvaikinimo procesas - neskaidrus, viešai nekontroliuojamas, yra rimtų įstatymų spragų, kurias būtina taisyti. Net artimiems giminaičiams nėra užtikrinta teisė į teisinę gynybą tokiais atvejais. Šis konkretus atvejis tik atskleidė nuolatinę problemą, kurią būtina nagrinėti ir spręsti. Visi dabar akcentuoja vaiko gerovę, visi besaikiai ja rūpinasi, bet ar tikrai!? Gal reikėtų rūpintis visų vaikų gerove - tame tarpe ir įvaikinamų. Trūksta net 15 ataskaitų apie 24 užsienyje įvaikintus vaikus vien 2016 metais. Tas rodo, kad labai silpnai ir dažnai aplaidžiai rūpinamasi kaip sekasi įvaikintiems užsienyje vaikams.“
Skaityti komentarus