Pamenu, kaip lankantis kur nors didelėje Europos sostinėje ne kartą stebėjau vietinius, kurie protestuoja prieš įvairiausius dalykus - pradedant tramvajaus maršrutais, baigiant moterų teisėmis. Ir man tikrai nepasirodė, kad iš jų būtų tyčiojamasi ar kad kažką labai stebintų jų palapinės, plakatai, švilpukai ir t.t. ir pan.

Pas mus protestuojantiems keliami "itin aukšti reikalavimai": turi būti santūrus, stilingai apsirengęs (nes nufotkins koks Alesius), plakatai turi būti tvarkingi, mandagūs, neįžeidūs, gali skanduoti tik malonius žodžius, jokiu būdu negali švilpti ar dainuoti.... ir pedikiūras turi būti gražus.

Prieš eidamas į protestą turi gerai apgalvoti, ar po to, kai tave pamatys nuotraukose ar vaizdo medžiagoje pažįstami, nebūsi pašalintas iš draugų rato, ar darbdavys nesugalvos tave "gražiai" įspėti, ar giminės nenuspręs "jog pasimaišė protas" arba "ne su tais susidėjo". Geriausiu atveju visi nuspręs, jog ruošiesi į politiką. O čia jau irgi reikalas keblus. Nes politikas lietuvio sąmonėje - Don Korleonė kvadratu! 

Šiai veiklai reikia turėti bent tris dalykus: stuburą, charakterį ir meilę žmonėms. Ir vis tiek tikiu, kad vieną dieną Lietuvoje ateis diena, kai žmonės gerbs tuos, kurie nėra akli valdžios sprendimų garbintojai ir išdrįsta protestuoti.

P.S. Visi tie, kurie išmetėte mane iš draugų gyvenime ir soc tinkluose, visi, kurie apkalbinėjate mano kojas ir springstate pykčiu, visi kurie bijote man į akis pažvelgti sutikę gatvėje ir kurie manote, kad kažkur dingo mano praeities patirtis ir išsilavinimas, linkiu jums atrasti prasmę savuose gyvenimuose ir neieškoti krislo kito akyje

Tai yra autoriaus nuomonė, už kurios turinį minfo.lt neatsako.