2. Išmokau nenorėti kontroliuoti visos manęs laukiančios ateities, nes puikiai suprantu, kad turiu tik šią dieną, kurią privalau paversti pačia nuostabiausia diena.

3. Darau viską, kad pats kuo daugiau turėčiau vidinės laisvės, ir kad šalia manęs visada visi jaustųsi laisvai.

4. Per šiuos gyvenimo metus parašiau 5 knygas, kurias beveik visas rašiau sau. Jose kalbėjau apie tokius dalykus, kurių reikia man pačiam, tačiau ypač esu laimingas, kad šios knygos rado vietą Jūsų namuose.

5. Supratau, kad esu netobulas ir išmokau pasitikėti kitais, priimti kitų pagalbą.

6. Turėjau pirmąjį gyvenime savo kūrybos koncertą, dėkoju Ievai Dūdaitei už pasitikėjimą.

7. Dėkoju Dievui, kad dar iki mirštant supratau, kad man nereikia mašinos, namo, pinigų, geriausių vardinių rūbų, prekės ženklų - visko, ko turi kiti ir kas rodoma per TV. Man pakanka širdies, kurią girdėdamas galiu būti laimingas, ir tų, kurie joje. Man pakanka širdžių, kuriose aš Gyvenu.

8. Supratau, kad troškimai yra daug gilesni už norus, tačiau jų nepastebiu, nes įstringu noruose.

9. Mokausi paleisti žmones, kurie mane skaudina. Mokausi pamatyti jų širdį, tačiau negaliu jiems nupiešti Dangaus, todėl einu su tais, kuriems iš tikrųjų esu brangus ir reikalingas.

10. Stengiuosi Dangų sukurti ne iš žvaigždžių, bet iš širdies, tikėdamas, kad mano paties gyvenimas yra Dangus arba pragaras - tai priklauso nuo to, ką savyje auginu.

11. Mokausi nesmerkti kitų žmonių pasirinkimų, nes visi turi nueiti savo kelią.

12. Gyvenu taikoje su savimi - tai reiškia, neprievartauju savęs ir nereikalauju nieko, kad atitikčiau kitų troškimus ir lūkesčius. Neturiu jokių lūkesčių kitiems.

13. Saugau savyje Mamos veidą ir visus pasirinkimus priimdamas bandau pažvelgti į Jį.

14. Tikiu kiekvienu žmogumi, kuris pats tiki savo Gyvenimu.

15. Ne visiškai ir ne visada moku atsiprašyti, tačiau viską darau ir gyvenu taip, kad atsiprašyti netektų.

16. Nenoriu būti kaip kiti, nes buvimas kitu, nei esu, man laimės neatneštų.

17. Kristų pažįstu kaip mano Gyvenimo Dievą.

18. Šv. Mišias suprantu kaip mano klaidų ir skolų atleidimą.

19. Mokausi neklausyti blogų žodžių, nes dauguma jų pasakyti ne iš žinojimo, tačiau iš pykčio ir vidinės nelaimės. Dažnai jie pasakyti ne mums ir ne apie mus, bet apie tuos, kurie jais kalba.

20. Paleidžiu viską, ko negaliu neštis kartu - pačius svarbiausius dalykus sutiksiu keliaudamas.

21. Mokausi pasakyti žmonėms, kad myliu, kol jie gyvi.

22. Mokausi parodyti Meilę Tetai, Draugams ir dalintis savimi taip, kaip norėčiau, kad su manimi dalintųsi. Ačiū Dievui, Mamai, Tėčiui už Gyvenimą, Draugams: Agnei, Anatolijui, Petrui, Virginijai, Justinai, Mindaugui, Lukui, Sonatai, Emai Eglei, Evelinai, Nerijui ir Gintarei, Kamilei, Aurai, Saugirdui (už kvietimą į naujas patirtis), Mindaugas Jackevičius už LRT pasitikėjimo manimi kreditą, visiems mano kūrybos gerbėjams ir tiems, kuriems esu Brolis, Draugas, Tėtis, Sūnus, Vyras, Kunigas, Bičiulis... Aš Jus labai myliu.

23. Stengiuosi savo buvimu dovanoti gyvenimą ir nekelti įtampos, nes žmonės ir taip turi problemų. Mėginu problemose atrasti gyvenimą.

24. Negalėdamas prikelti savo artimųjų, kurie džiaugiasi Dievo artumu, dovanoju jiems savo maldą ir gražiausią savo gyvenimo dieną.

-Su Meile, Benas-