2. Mokykitės įprastus dalykus daryti su malonumu. Valgydami negalvokite vien apie būtinybę pasisotinti. Pajuskite maisto skonį, neskubėkite ir gerai sukramtykite kiekvieną kąsnį. Kai žmogus valgo sąmoningai ir mėgaudamasis, jam lengviau išgirsti savo kūną ir laiku pajusti sotumą.

3. Judėkite su džiaugsmu. Fizinis aktyvumas neturėtų virsti bausme ar kova su savimi. Rinkitės jums tinkamą judėjimą, po kurio jaučiate žvalumą, o ne visišką išsekimą. Naudinga tai, ką darome noriai ir gerbdami savo kūno galimybes.

4. Dažniau savęs paklauskite: „Kuo šiandien galėčiau save pradžiuginti?“ Tačiau atskirkite tikrą džiaugsmą nuo trumpalaikio malonumo, po kurio pasidaro sunku. Tikras džiaugsmas palieka šviesų prisiminimą, ramybę ir gerą savijautą. Rinkitės tai, už ką kūnui ir sielai vėliau nereikės mokėti skausmu.

5. Pastebėkite žmones, kuriems šiuo metu sunkiau nei jums. Palaikykite juos, padėkite susigrąžinti viltį ir tikėjimą savo jėgomis. Tačiau nežeminkite žmogaus gailesčiu ir negriaukite savęs bandydami jį išgelbėti. Pagalba turi būti tokia, kokią galite suteikti nepakenkdami sau. Palaikydami kitą ir kartu saugodami save, stipriname ir savo pačių dvasią.

6. Laikykitės taip, tarsi geresni laikai jau artėtų. Tai ne spektaklis aplinkiniams ir ne bandymas paslėpti savo jausmus. Tai – vidinė atrama. Ištieskite pečius, pakelkite galvą ir priminkite sau, kad dabartiniai sunkumai nesitęs amžinai. Tai, kaip save suvokiame, pamažu veikia mūsų sprendimus, poelgius ir tolesnį gyvenimą.

7. Nekartokite nuolat: „Aš negaliu.“ Šie žodžiai nubrėžia ribą dar prieš jums pabandant ką nors padaryti. Kartais už jų slepiasi baimė, nepasitikėjimas savimi arba nenoras pradėti. Pamėginkite pasakyti sau sąžiningiau: „Dabar aš bijau“, „Kol kas nežinau, kaip tai padaryti“ arba „Aš nenoriu to daryti“. Tuomet atsiranda galimybė suprasti tikrąją priežastį ir pakeisti situaciją.

Jeigu koks nors darbas atrodo pernelyg sudėtingas, neeikvokite visų jėgų abejonėms. Ženkite bent vieną nedidelį pirmąjį žingsnį. Labai dažnai žmogus gali gerokai daugiau, nei yra įpratęs apie save manyti. Veiksmas stiprina pasitikėjimą savimi, plečia galimybes ir padeda susigrąžinti pagarbą sau.

8. Atminkite, kad šiandiena išauga iš vakarykščių minčių, sprendimų ir poelgių, o rytojų kuriame tuo, ką renkamės dabar. Keisdami požiūrį į save, savo įpročius ir kasdienius veiksmus, pamažu keičiame ir tolesnį savo gyvenimą.

Kaip vanduo įgauna indo formą, taip ir žmogaus vidinė būsena atsiliepia į jo mintis, tikėjimą ir poelgius. Kai viduje atsiranda daugiau ramybės, šviesos ir pasitikėjimo gyvenimu, organizmas gauna galimybę daugiau jėgų skirti atsikūrimui ir grįžimui į pusiausvyrą.

Tikėkite, kad galite pasijusti geriau. Tikėkite savo dvasios stiprybe, rūpinkitės savo kūnu ir neleiskite, kad senos baimės jus ribotų. Ten, kur gyvena tikėjimas, pabunda viltis. O kartu su viltimi sugrįžta energija, noras veikti ir gyvenimo jėga.