°C
      2026 04 05 Sekmadienis

      4 psichologinės priežastys, dėl kurių jūs nepritraukiate sėkmės į savo gyvenimą

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2026-04-04 15:00:00

      Prieš kelerius metus, vieną karštą vasaros dieną, ramiai gulėdamas hamake, gavau iš draugės Rhondos Byrne asmeninio tobulėjimo bestselerį „Paslaptis“. Ji pasakė, kad būtinai turiu jį perskaityti.

      Skaitydamas šią knygą pajutau stiprų susierzinimą. „Kaip kas nors gali tikėti tokiomis nesąmonėmis?“ – paklausiau draugės. Ji atsakė, kad šią knygą perskaitė milijonai žmonių (tarp jų ir ji pati), ir ji padarė didžiulę įtaką jų gyvenimams.

      Pagrindinė „Paslapties“ idėja – vadinamasis traukos dėsnis, kurio esmė paprasta: panašus traukia panašų. Esą, kai nuoširdžiai kažko trokštate, „kosminės jėgos“ pradeda veikti ir anksčiau ar vėliau jūsų troškimą paverčia realybe. Tačiau man tuo patikėti nebuvo lengva – juk man nesvetimas mokslas, o jame nėra vietos jokioms mistinėms traukos jėgoms (išskyrus gravitaciją).

      Todėl nusprendžiau viską išsiaiškinti išsamiau.



      Kas yra traukos dėsnis?

      „Jūs visada į savo gyvenimą pritraukiate žmones, idėjas ir išteklius, kurie dera su dominuojančiomis jūsų mintimis“, – Brianas Tracy.

      Žinomas pardavimų treneris ir asmeninio tobulėjimo specialistas Brianas Tracy yra vienas garsiausių šio dėsnio šalininkų. Per daugiau nei 20 metų studijavęs filosofiją, religiją, psichologiją, dvasines praktikas ir sėkmės principus, jis teigia:

      „Traukos dėsnis yra vienas seniausių Visatos dėsnių, žinomų žmonijai, ir tinkamai taikomas jis yra nepaprastai galingas.“

      Tačiau vien šių žodžių man nepakako – jie nepaaiškino, kaip šis dėsnis veikia.



      Knygoje „Tu ne toks protingas“ Davidas McRaney aiškina, kaip mes susikuriame savo pasaulio suvokimą. Mūsų įsitikinimai gali stipriai iškreipti realybės matymą.

      Iš tiesų įsitikinimai padeda smegenims taupyti energiją ir greičiau apdoroti informaciją. Tačiau už tai tenka mokėti – jie veikia kaip filtrai, atmetantys informaciją, objektyvią tiesą ir net akivaizdžius faktus, jei jie neatitinka mūsų įsitikinimų (nesvarbu, ar šie teisingi).

      Dėl šių „filtrų“ mes beveik niekada nematome pasaulio tokio, koks jis yra iš tikrųjų. Negalime vertinti situacijų be ego, patirties ir emocijų įtakos. Mes matome tik tai, ką leidžia mūsų įsitikinimai. Bet kodėl?

      Norėdamas atsakyti į šį klausimą, laikinai priėmiau traukos dėsnį kaip faktą. Kad jis veiktų, turime tikėti, jog galime pritraukti tai, ko nuoširdžiai norime.



      1. Patvirtinimo šališkumas

      Ieškodami informacijos dažniausiai pasirenkame tą, kuri patvirtina mūsų įsitikinimus. O tai, kas jiems prieštarauja, linkę nuvertinti arba ignoruoti.

      Jei tikite, kad galite įgyvendinti savo norus vien jų trokšdami – rasite tai patvirtinančių pavyzdžių. Jei tikite, kad žmogus atsirado jūsų gyvenime tam, kad padėtų – rasite būdų, kaip jis gali tai padaryti.



      2. „Teksaso šaulio“ klaida / apofenija

      Įsivaizduokite šaulį, kuris šaudo į sieną šimtus kartų, o tada aplink tankiausiai pataikytą vietą nupiešia taikinį ir įtikina save, kad būtent ten ir taikėsi.

      Kitaip tariant, pastebėję kelis atsitiktinius sutapimus, mes juos sureikšminame, ignoruodami visa kita.

      Apofenija – tai suvokimo iškraipymas, kai atsitiktiniams įvykiams suteikiame ypatingą prasmę. Pavyzdžiui, kalbate su draugu apie „Žvaigždžių karus“, o vakare įjungę televizorių netyčia pataikote būtent į šį filmą. Atrodo – neįtikėtinas sutapimas!

      Tačiau iš tiesų tai tik mūsų smegenų filtrai.



      3. Savęs išsipildanti pranašystė / elgesio patvirtinimas

      Mūsų lūkesčiai tiesiogiai veikia rezultatus. Jei tikime, kad kažkas bus blogai – dažnai taip ir nutinka.

      Jei ryte galvojate: „šiandien bus bloga diena“, kaip dažnai būnate teisūs? O jei sakote: „šiandien bus puiki diena“ – ar ji dažnai tokia ir būna?

      Panašiai veikia ir elgesio patvirtinimas: jei tikitės, kad žmogus bus nemalonus, galite nesąmoningai patys taip elgtis – ir išprovokuoti tokį pat atsaką.

      Taip mes patys kuriame realybę, kurios tikimės.



      4. Baader–Meinhof fenomenas / selektyvus dėmesys

      Mūsų dėmesys yra ribotas, todėl smegenys ignoruoja didžiąją dalį informacijos.

      Pavyzdžiui, vairuodami pastebite tik tai, kas svarbiausia: kelią, pavojus, kryptį. Visa kita tarsi išnyksta.

      Tas pats vyksta ir kasdienybėje – matome tik tai, į ką sutelkiame dėmesį.

      Kai ieškote santykių, visur matote poras. Kai juos randate – jos tarsi „dingsta“. Kai išmokstate naują žodį – staiga pradedate jį matyti visur.

      Tai vyksta todėl, kad smegenys iškelia svarbią ar naują informaciją į pirmą planą.



      Išvada

      Mano tyrimas parodė, kad traukos dėsnis iš tiesų veikia – tik ne taip mistiškai, kaip aprašyta knygoje. Jis pagrįstas mūsų pačių susikurtais suvokimo filtrais.

      Smegenys nuolat juos naudoja, nes be jų negalėtų apdoroti didelio informacijos kiekio.

      Kaip tai pritaikyti praktikoje:

      • Laikykite savo tikslus dėmesio centre – taip lengviau pastebėsite galimybes.

      • Iš anksto nusiteikite, kad situacijos klostysis palankiai.

      • Patys sprendžiate, kokią reikšmę suteikti įvykiams.

      • Keiskite įsitikinimus – ir keisis jūsų pasaulio suvokimas.

      Autorius: Nathan Chai

      Šaltinis



      Skaityti komentarus