Trumpos, bet stebuklingos jos akimirkos.
Kuo dažniau prisiminkite tuos, kuriuos mylėjote ir tebemylit…
Nes tai - širdies alsavimas.

Nes ką gi mes be meilės turime?
Nei kam, nei kur esu…
Ir nežinai, kur eit…

Ir ką gi mes be meilės turime?
Esi Tu niekam…
Niekam Tu nereikalingas.

Po žemėmis susmenga ir jausmai, ir žodžiai…
Kai sėdi Tu prie stalo vienišas tarp tūkstančio pažįstamų žmonių.

Jei nėra meilės - nepadės joksai Dirbtinis protas - nes jis gi nieko nesupranta apie meilę.
Jis tuščias, kiauras, neturintis prasmės, nei jokios ateities, nei turinio.
Ir dar už tai paprašo taip brangiai sumokėt…

Jei iš svajonių liko nulis - negelbės joks Dirbtinis Intelektas.
Jeigu diena prasideda ir baigias neviltim…
DI nepalaikys Tau nuotaikos, širdies raukšlių taip pat jis neišlygins.
Ir nepakeis gerumo sielos…

Į svetimą gyvenimą įženkit tyliai, lėtai ir atsargiai, kad neužgautumėt šviežių žaizdų.
Ir neikit ten, kur Jums nėra ką veikti.
Nesiveržkite į gyvenimą tų, kurie Jūsų nelaukia ir nekviečia.
Negelbėkite, kurie to neprašo.
Netikėkite tais, kurių gyvenimas susideda iš pažadų.
Nelaukite ateinančių iš tos pusės, iš kurios neateina niekas.
Nelaikykite nubėgančių. Neįsileiskite nenorom įsėlinančių.
Neleiskite Jūsų sielos durų atidarinėti koja.

Ženkite tūkstantį žingsnių žmogaus pasitikti, bet nė vieno - jį vytis.

Mylėkite. Ir būkit mylimi.