Tai nelengvas sprendimas, ir pats procesas nevyksta per vieną dieną. Be to, atleisti teks ne tik skriaudėjui (tai suprantama), bet ir sau – už tai, kad leidote su jumis taip elgtis, nesustabdėte, neapsigynėte.

Atleidimas kitiems ir sau rodo, kad jūsų protas yra stiprus ir lankstus, nes geba priimti skausmą ir iš jo mokytis. Tai reiškia, kad kai kas nors sudaužo jūsų svajones ir sudrasko sielą į gabalus, jūs nepalūžtate, o pasirenkate gyti ir judėti pirmyn.

Jūs esate pasiruošę pažvelgti į akis savo baimei ir skausmui. Esate pasiruošę juos priimti kaip bangą, kuri parbloškia nuo kojų. Ir visa tai – tam, kad gyventumėte taikoje su savimi.

Kai žmogus, kuriuo labiausiai pasitikėjote ir kurį mylėjote visa širdimi, jus įskaudina ir palieka kraujuojančias žaizdas sieloje, turite iš to pasimokyti. Ne verkti ir skęsti kančioje, vaidinant auką, o paversti šią santykių agoniją vertinga gyvenimo pamoka. Visi bijome išdavystės, bet jei ji jau įvyko – raskite savyje jėgų pakelti galvą ir ištiesinti pečius. Jūsų užduotis – eiti pirmyn, gyventi toliau.

Judėti toliau po išdavystės – tikrai nelengva. Mes visi tai žinome. Kiekvienas esame tai patyrę ne kartą. Visi jautėme skausmą ir nusivylimą, kai mus išdavė patys artimiausi, atrodytų, tokie savi žmonės. Ir ne paslaptis, kad tokie prisiminimai niekada visiškai neišnyksta. Kartais praeities vaizdai iškyla taip, lyg viskas būtų nutikę vakar.

Reikalas tas, kad išdavystės žaizdos savaime niekada neišnyksta. Todėl reikia išmokti atleisti, net jei skausmas nepakeliamas ir drasko širdį.

Niekas nesako, kad tai bus lengva – jūsų ego priešinsis iš visų jėgų. Tačiau tai vienintelis būdas išsilaisvinti iš skausmo ir gyventi toliau. Tai vienintelis kelias į jūsų laimę. Atleidimas reikalingas pirmiausia jūsų asmeniniam augimui – kad vystytųsi emocinis intelektas, kad protas taptų lankstesnis. Jis padarys jus tik išmintingesnius.

Galite sakyti, kad apie atleidimą kalbėti lengva, o padaryti – beveik neįmanoma. Tačiau tai netiesa. Kai tik atleisite tam, kuris jus įskaudino, ir sau – kad leidote jam taip pasielgti, pajusite nepaprastą laisvę, kurios taip ilgai troškote. Širdyje taps lengva ir šviesu kaip niekada anksčiau.

Taigi, sprendimas priimtas – jūs nusprendėte atleisti. Toliau reikia rasti savyje drąsos žengti pirmą žingsnį. Kai tik tai padarysite, jūsų protas bus pasirengęs priimti pasekmes. Tai nelengva: jus gali užplūsti pyktis, sumišimas, nusivylimas, skausmas. Galbūt verksite. Bet per visa tai reikia pereiti dėl savo vidinės gerovės.

Atleidimui reikia drąsos ir stiprybės. Jei esate pakankamai stiprūs, kad užjaustumėte savo skriaudėją, vadinasi, esate pakankamai stiprūs pasiekti bet kokį tikslą. Atleidimo jėga suteiks jums ryžto įveikti gyvenimo kliūtis. Ji gydys, stiprins ir atvers akis į pasaulį. Be to, atleidimas išmokys dar labiau vertinti tikrą meilę ir pasitikėjimą.

Atleiskite kitiems, bet svarbiausia – atleiskite sau, kad leidote pasinaudoti jūsų pažeidžiamumu ir jus įskaudinti.

Kaip suprasti, ar tikrai atleidote? Apie tai gražiai rašė Miguel Ruiz: „Suprasite, kad atleidote, kai pamatysite tą žmogų ir nejausite nieko. Išgirsite jo vardą ir nereaguosite. Kai bus paliesta vieta, kuri kadaise skaudėjo, ir nebeskaudės – suprasite, kad iš tiesų atleidote…“