°C
      2021 03 07 Sekmadienis

      Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

      Nuotrauka: phayul.com nuotr.

      Autorius: alkas.lt informacija
      2021-01-17 11:00:00

      Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja prasme ir mokslo vaidmens suvokimas. Per pasaulį užvaldžiusią pandemiją nuošalyje neliko ir vienas didžiausių šiandienos dvasinių vadovų – XIV Dalai Lama.

      Pernai liepos 6 d. Jo Šventenybei sukako 85-eri. Pasveikintas bičiulių iš viso pasaulio, tarp jų – buvęs JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) ir Ela Gandi, Mahatmos Gandžio anūkė, Jo Šventenybė prisipažino, kad jį sujaudino parodytas dėmesys, bet kreipdamasis į Tibeto žmones sakė, kad švęsti ir burtis, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, nėra nei būtina nei patartina.

      Nuo pat pandemijos pradžios Dalai Lama rodo didelį susirūpinimą pasaulį ištikusiomis bėdomis. Nepaisant pastaruoju metu paaštrėjusių santykių su Kinija, jis skiria savo atjautą bei maldas ir Kinijos žmonėms. Pasauliui metas vienytis – kviečia Jo Šventenybė. Bendraudamas, skelbdamas mokymus jis naudojasi naujausiomis technologijomis – daugelį jo paskaitų rasite socialiniuose tinkluose. Pasak Dalai Lamos, išbandymai primena, kokia veiksminga yra atjauta, nesvarbu, ar ją rodo medicinos darbuotojai, ar socialinio atsiribojimo besilaikantys žmonės. Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia – vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

      XIV Dalai Lamos dialogas ir bendradarbiavimas su mokslininkais tęsiasi daug dešimtmečių. Jo teigimu, derinant įvairių religijų turimas dvasines žinias ir praktikas su mokslo laimėjimais, pasiekiama netrumpalaikės pažangos, o taip nenutinka, kai siekiama tik materialinės gerovės.

      1987 m. su filosofu, neuromokslininku Franciškumi Varelu (Francisco Varela) ir verslininku Adamu Englėjumi (Adam Engle), Dalai Lama Dharamšaloje (Indija) surengė savaitės trukmės pokalį. Pagrindinis renginio tikslas buvo ieškoti mokslo ir kontempliatyviosios išminties galios sąlyčio taškų. Iš šio pirmojo susitikimo užgimė Minties ir gyvenimo institutas – dabar garsi institucija, išplėtojusi veiklą visame pasaulyje. Per trisdešimt trejus metus įvyko 33 pokalbiai. Pasak Dalai Lamos, vienas tokių susitikimų tikslų – plėtoti žinias. Šiuolaikinis mokslas suteikė išsamių žinių apie materialųjį pasaulį, bet turime pripažinti, kad vis dar menkai pažįstame savo protą ir vidinį pasaulį. Kitas tokių pokalbių tikslas – išplėtoto mokslo ir sudėtingų ekonomikos schemų kontekste drąsiai klausti – ar žmonės laimingi. Mes susiduriame su daugybe problemų, o kai kurios iš jų – mūsų pačių susikurtos. Būtina žmonėms aiškinti, kaip svarbu derinti mūsų smegenų galimybes su širdingumu.

      Šio pokalbio pradžioje kai kurie mokslininkai tvirtino, kad sąmonė – tik smegenų veiksmas, taigi mokslinio tyrimo tikslas pirmiausia – smegenys ir jų veikla. Jo Šventenybė paprieštaravo, kad jei protas priklauso vien nuo smegenų veiksmų, jo ramybę būtų įmanoma pasiekti atlikus chirurginę operaciją ar pavartojus vaistų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai duotų panašių rezultatų. Ilgainiui tobulėjant vaizdo technikoms, neuromokslininkai, tarp jų Minties ir gyvenimo instituto vyriausiasis mokslo patarėjas, Viskonsino-Medisono universiteto Psichinės sveikatos centro įkūrėjas ir vadovas Ričardas Deivisonas (Richard Davidson), įsitikino, kad protinės patirtys keičia smegenis. Akivaizdus įrodymas – atjautos meditacija, kuri pradėta labai plačiai taikyti.

      Du įsimintini pokalbiai įvyko Mundgode 2013 m. ir Bilapkupėje 2015 m. Mundgodo susitikimo pradžioje Dalai Lama pasakė: „Pradėjau pokalbį su mokslininkais iš smalsumo, bet kai paaiškėjo, kad budistams, susipažinusiems su vidiniu pasauliu, naudinga daugiau sužinoti apie fizinę tikrovę, įtraukiau ir juos. Mūsų vienuoliai girdėjo apie šį pokalbį, manau, kad jiems prasminga jame dalyvauti…“

      Panašių tikslų siekė Emorio ir Tibeto partnerystės programos įkūrėjai. Programa buvo pradėta vykdyti 1998 m. Emorio universitete, JAV. Iš jos radosi keli projektai mokslo ir dvasingumo suartėjimui skatinti. Vykdant Emorio ir Tibeto mokslo sumanymą (Emory-Tibet Science Initiative), į tibetiečių vienuolynų pagrindinę mokymo programą buvo įtrauktas išsamus šiuolaikinio mokslo kursas. Pasirodė tibetiečių kalba parašyti mokslo disciplinų vadovėliai, o tibetiečių vienuoliai ir vienuolės išmokyti dėstyti šias disciplinas.

      Dalai Lama džiaugiasi, kad išsimokslinę vienuoliai rimtai kalba su mokslininkais abi puses dominančiomis temomis.

      Panašus sumanymas – kognityviniu būdu grįstas atjautos ugdymas (angl. Cognitively-Based Compassion Training) – tai atjautos meditacijų programa, tinkama tiek tyrimus atliekantiems mokslininkams, tiek pavieniams bet kokio išsilavinimo ir tikėjimo asmenims. Atjauta padeda greičiau atgauti fizines ir dvasines jėgas, lengviau megzti socialinius ryšius ir laiduoja gerą psichologinę savijautą.

      „Visi žino, kad mokslas teikia būdų tikrovei tyrinėti, – teigia Dalai Lama, – o siekis suprasti tikrovę svarbus, kai tinkamai vertinate tai, ką darote. Jei ne, mokslo būdai nepadės.“

      Dalai Lama užmezgė glaudų ryšį su garsiuoju astrofiziku Karlu Saganu (Carl Sagan). Po pirmojo jųdviejų susitikimo Kornelio universitete Itakėje 1991 m. K. Saganas su žmona nukeliavo į Indiją susitikti su Jo Šventenybe. Jie aptarė mokslo, religijos ir sąmonės klausimus: „Budizmas – ne tiek religija, kiek mokslas apie protą, arba vidinis mokslas, – pasakė Dalai Lama. – Naudinga sekti mokslo laimėjimus… bet, kiek tai pasakytina apie psichikos mokslus, budizmas čia labai toli pažengęs…“

      2009 m. Jo Šventenybei paaukojus didžiausią iki šiol pinigų sumą mokslo labui, buvo įsteigtas Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Atjautos ir altruizmo tyrimų centras. Pagrindinis jo tikslas – tyrinėti altruizmo ir atjautos neurologiją. Paulo ir Evos Altmanų Jausmų atlasas – dar vienas Dalai Lamos įkvėptas sumanymas. Jame apibendrinta tai, ką psichologai nustatė tyrinėdami jausmus.

      Įgyvendinant Mokslo vienuoliams ir vienuolėms programą, buvo vykdomi įvairūs nauji sumanymai. Antai 2016 m. Šerabo Lingo vienuolyne Himačal Pradeše įvyko mokymai moksleiviams apie jausmų valdymą ir keitimą.

      2018 m. Amsterdamo Naujoje bažnyčioje (Nieuwe Kerk) įvyko pokalbis apie robotiką ir vadinamąjį telebuvimą. Jo Šventenybė susitiko su dvylikamete Tile Loke (Tilly Lockey) iš Jungtinės Karalystės. Penkiolikos mėnesių susirgusi meningitu mergaitė neteko abiejų rankų. Vietoj tikrųjų rankų jai buvo pritaikytos bioninės. Dalai Lama reiškė susižavėjimą tai atlikusiais mokslininkais.

      Dalai Lama prisipažįsta, kad jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi. Mokslu ir technologijomis jis susidomėjo dar vaikystėje – kai susižavėjo Antrojo pasaulinio karo laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir tankais. Apie Jo Šventenybę pasakojama tokia istorija: kai jis dar buvo paauglys, vienuoliai į Norbulingkos rūmus pakvietė H. Harerį (Harrer) pataisyti kino projektoriaus. Kol šis kuitėsi prie aparato, Dalai Lama viską sutvarkė ir meistriškai uždėjo rites su dokumentiniu filmu apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. H. Harerį nustebino jaunojo Dalai Lamos gebėjimai.

      Vėlesniais metais Jo Šventenybė susidomėjo sodininkyste. Abiejose jo rezidencijose Dharamšaloje buvo įrengti šiltnamiai, juose auginamos įvairios gėlės, tarp jų – retosios orchidėjos, kurias puoselėti drėgno Dharamšalos klimato sąlygomis sunku, bet Dalai Lama atkakliai jomis rūpinosi. Iš kelionių po Indiją ir užsienio šalis jis atsiveždavo auginių, nemažai jų gaudavo dovanų. Per pirmuosius užsienio apsilankymus Dalai Lama lankydavosi botanikos parkuose, pavyzdžiui, Kju soduose Londone ar Brindavano – Maisore.

      Jo Šventenybė žavisi ir laikrodžiais. Ši meilė prasidėjo tada, kai jis iš XIII Dalai Lamos paveldėjo didelį laikrodžių rinkinį. Jis įsirengė laikrodžių ir juostinių magnetofonų dirbtuvėles. „Vaikystėje buvo smalsu, kas judina laikrodžių rodykles – tas pačias, kurios priverčia pasaulį suktis. Ėmiau trakšinti smulkius mechanizmus, beatodairiškai su jais atlikti bandymus“, – pasakoja Dalai Lama. Jis juokauja, kad paprašytas pataisyti laikrodį neretai jį grąžindavo dar prastesnės būklės, nei būdavo gavęs.

      Dalai Lamos domėjimasis mokslu nuo jaunumės jam leidžia veiksmingiau megzti pokalbį su įvairių sričių tyrinėtojais ir savo mokymais pasiekti daugybę žmonių visame pasaulyje.

      Daugiau įdomių faktų apie šios iškilios asmenybės gyvenimą galima rasti lietuviškai pasirodysiančioje naujausioje Dalai Lamos biografijoje, iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka, išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jos autorius Tenzinas Geičė Tetongas – keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę į daugelį užsienio kelionių. Knygos leidybą sumanė ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Nigaris Rinpočis (Ngari Rinpočė), ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. Knyga „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija“ 85-ojo Dalai Lamos sukakties proga vienu metu leidžiama daugelyje užsienio šalių.

      Skaityti komentarus