Pastaruoju metu daugelis jaučia, kad kažkas ore pasikeitė. Laikas tarsi pagreitėjęs, žmonės lengviau išsibalansuoja, emocijos stipresnės nei įprasta, o senos struktūros – tiek išorėje, tiek viduje – ima byrėti. Kai kurie šį laiką vadina užtemimų koridoriumi, kiti – vibracijų šuoliu, sąmonės poslinkiu ar net naujos eros pradžia. Kad ir kaip tai pavadintume, akivaizdu viena – pasaulis pereina per didelį energetinį virsmą.
Šie virpesiai iškelia į paviršių viską, kas netikra, ką ilgai slėpėme po šydu – santykiuose, darbuose, tikėjimuose, net kūne. Todėl ne vienas šiandien jaučia nuovargį, nerimą ar net beprasmybės pojūtį. Tai nėra bausmė – tai kvietimas atsinaujinti. Permainų energija tarsi audra iššluoja senus šablonus, kad atsirastų vietos tikrumui.
Sunkumai – ne griūtis, o gimimas
Kiekvienas virsmas gimdo naują būseną. O gimimas visada susijęs su skausmu, spaudimu, net nežinomybe. Daug kas šiuo metu bando išlaikyti senas formas, griebtis įpročių, kontrolės, kaltinimų, ieškoti „kaltųjų“ tarp politikų, šeimos ar kaimynų. Tačiau ši energija ne tam, kad kovotume – ji tam, kad nubustume.
Kuo labiau priešiniesi srautui, tuo skaudžiau jis neša. Todėl dabar svarbiausia – ne bėgti, o kvėpuoti, ne kaltinti, o suvokti, ne reaguoti, o stebėti. Širdis – vienintelis kompasas, kuris rodo kryptį, kai protas pasimeta nuo informacijos triukšmo.
Kaip pasiruošti permainoms?
Sulėtink tempą. Nebūtina viską suprasti. Tiesiog sustok. Įsiklausyk į tylą tarp žodžių. Šis laikas ne tiek apie veikimą, kiek apie buvimą.
Valyk erdvę. Tvarkyk namus, atsisveikink su senais daiktais, ryšiais, mintimis, kurie sunkina. Energija tekės tik ten, kur jai neužtvertas kelias.
Rūpinkis kūnu. Šviesos integracija vyksta per kūną. Gerk daugiau vandens, ilsėkis, judėk. Kūnas – tavo antena, priimanti naujas vibracijas.
Rašyk. Vesk dienoraštį. Kiekviena emocija, išreikšta sąmoningai, praranda destruktyvią jėgą.
Būk gamtoje. Žemė šiuo metu – didžiausias gydytojas. Ji stabilizuoja ir sugrąžina į centrą.
Praktikos šiam laikui
Širdies kvėpavimas. Įkvėpk į širdį, iškvėpk iš jos. Pajusk, kaip ji plečiasi. Ši paprasta praktika sujungia tave su šviesos srautu, kurio nepasiekia triukšmas.
Dienos pradžios intencija. Kas rytą ištark: „Šiandien renkuosi ramybę, šviesą ir tikrumą.“ Tokia mintis tampa energetiniu skydu nuo išorės chaoso.
Atleidimo ritualas. Tai, kam pyksti, tave valdo. Atleisk, kad išsivaduotum.
Kodėl svarbu nepasiduoti susipriešinimui
Tamsa maitinasi konfliktu. Kiekviena emocinė reakcija, pyktis, kaltinimas – energija, kuri stiprina ne tave, o tai, ką bandai nugalėti. Šviesa visada tyliai stebi, o ne kovoja. Todėl neįsitrauk į ginčus, informacines dramas ar „teisingumo karus“. Šis laikas skirtas ne įrodyti, o prisiminti, kas esi.
Tiktai susijungęs su savo širdimi gali išlikti ramus, kai viskas aplink svyruoja. Tada tampi tarsi žibintas audroje – ne gelbstintis kitus per jėgą, o rodantis kelią savo buvimu.
Šviesos laikmečio pradžia
Permainos visada gąsdina, tačiau jos niekada nebūna be prasmės. Žmonija išmoksta gyventi kitaip – ne iš baimės, o iš vidinio žinojimo. Kiekvienas iš mūsų dabar rašome šį naują etapą: mintimis, pasirinkimais, žodžiais. Ir jei bent vienas žmogus pasirinks meilę vietoj pykčio – šviesa laimės dar šiek tiek daugiau vietos šiame pasaulyje.
Tad kai kitą kartą išgirsi dar vieną „blogą naujieną“, neįsitrauk. Uždėk ranką ant širdies ir paklausk: ką šis laikas nori man parodyti?
Atsakymas ateis. Visada ateina, kai klausaisi ne iš baimės, o iš tylos.
Skaityti komentarus