Turbūt kiekvienas savo gyvenimo istorijoje turime tuos žmones - kažkuriuo metu ir gerus, ir savus, ir artimus, ir mielus, tačiau kažkur nutolusius, pasukusius savais keliais, reikalais, gyvenimais. Būna - nutolstame mes. Ir tarsi nieko blogo nenutiko - nei pykčio, nei aštresnio susidūrimo, nei konflikto ar atviro susvetimėjimo... Kartais išskiria miestai, šalys. Būna - vaikai užauga ir tie draugai jau nebėra draugai. Kartais išskiria požiūriai, pasirinkimai, atsivėrimai... Ypač per tuos metus, kurie atskyrė IKI, PER ir PO...

Eidama Mišku vieną po kito prisiminiau juos - draugus, bičiulius, bendraminčius, kolegas - kažkuriuo gyvenimo metu sutiktus ir Širdimi apkabintus žmones. Jie vis dar yra žemėje - skrieja savo orbitomis, vaikšto savais keliais, gyvena savo dienas. Tarsi tame pačiame pasaulyje, tačiau kitoje tikrovėje - kas sau, atskirai, nesusitikdami...

Ir nesvarbu - kelias suvedė dienai, metams ar visam gyvenimui. Kiekvienas atėjo nešinas savo žinute, savo patirtimi, savo verte. Kiekvienas...

Būna, NETYČIA sutinki po kelerių nesimatymo metų ir jau neturi ką pasakyti... Žmogui, kuris buvo artimas, savas, svarbus, jaučiamas, tikras...

- Labas, gera Tave matyti! Kaip sekasi?
- Gerai. O Tau?
- Irgi gerai...
- Atleisk, turiu bėgti - reikalai. Gal kada kavos ar arbatos?
- Žinoma, būtų smagu!..

Tačiau taip ir nesusitinkame. Vis dėl to laiko. Vis dėl tų reikalų, šeimos, darbų, kelionių - net nesvarbu priežastis... Būna - jau nenori susitikti, o ir mandagumą seniai išaugai...

Kai išeina gyvenimo žmonės, ateina kiti. Taip pat savi, svarbūs, artimi, brangūs. Dienai, mėnesiui, metams, o gal visam likusiam gyvenimui... Juk būna?

Kodėl tai rašau? Jie, gyvenimo žmonės, visiems išeina. Ir mes kažkam išeiname. Amžina kaita - visa ko ir visame kame... Kažkam atitolus kažkas priartėja...

Būna tokių dienų - gal lengvai lietingų, vėsių, kai norisi visus juos - išėjusius gyvenimo žmones, apkabinti. Dėkinga širdimi - už tai, kad buvo, už tai, ką drauge patyrėme, už tai, kuo vienas kitą papildėme, sušildėme... Už tai, kad kažkada susitikome...