Gyventi ne kitų, o savo gyvenimą.
Visuomenė nuolat siūlo paruoštus scenarijus – kaip būti „sėkmingu“, „pavyzdingu“, „atsakingu“. Tačiau energija gimsta tik tada, kai žmogus išeina iš svetimų lūkesčių rato ir renkasi savo kelią. Kasdienybė tada nebe sekina, o įkvepia.

Nustoti save apgaudinėti.
Kiekvienas melas sau – tarsi skylė, pro kurią išteka jėgos. Atvirumas, net ir nepatogus, išlaisvina. Tik pripažinęs tiesą, žmogus ima jaustis gyvas.

Dėkingumas ir susidomėjimas gyvenimu.
Kasdienybė, pilna smulkių stebuklų, energijos duoda labiau nei bet koks dirbtinis stimuliavimas. Dėkingumas verčia matyti galimybes vietoje kliūčių, o smalsumas padeda eiti pirmyn.

Meilė sau.
Priimdamas save tokį, koks yra iš tiesų, žmogus atranda vidinę ramybę. Tai – tarsi dirva, kurioje natūraliai ima stiebtis energijos daigai. Kritika, savigrauža, lyginimasis su kitais šią dirvą tik nualina.

Leisti sau būti savimi ir kitiems – kitais.
Kiek daug jėgų prarandame vaidindami svetimus vaidmenis arba bandydami kontroliuoti aplinkinius! Tikrumas – tai šaltinis, o kaukės sekina.

Pasitikėti savimi ir pasauliu.
Kontrolės iliuzija yra viena didžiausių energijos vagysčių. Tik tada, kai atsisakome nuolatinės kovos su gyvenimu, pradeda tekėti natūrali jėga.

Viskas vyksta į gera.
Gal tai ir skamba banaliai, bet suvokimas, kad kiekviena situacija yra pamoka ar galimybė, kardinaliai keičia būseną. Vietoje pasipriešinimo ateina ramybė. O su ramybe – ir energija.

Gyvenimo energija nėra kažkas, ką galima nusipirkti papildų buteliuke ar išgauti dirbtinėmis priemonėmis. Ji visada šalia – tereikia nustoti vaidinti svetimus scenarijus ir atsigręžti į tikrą save. Galbūt tai ir yra didžiausia šiandienos revoliucija – žmogaus drąsa gyventi savo gyvenimą.