Pirmasis signalas – žmogus visada turi būti teisus

Narciziškam žmogui labai sunku priimti situaciją, kurioje jis nėra geriausias, protingiausias ar svarbiausias.

Jis gali nuolat pabrėžti savo pasiekimus, žinias, ryšius ar išskirtinumą, tikėtis ypatingo elgesio ir manyti, kad taisyklės kitiems galioja labiau nei jam. Kritika dažnai išprovokuoja ne ramų pokalbį, o pyktį, panieką, puolimą ar bandymą sumenkinti kritiką išsakiusį žmogų. Tokie požymiai yra tarp pagrindinių narcisistinio asmenybės sutrikimo charakteristikų.

Todėl verta stebėti ne tai, kaip žmogus elgiasi tada, kai jį giriate, o kaip jis elgiasi tada, kai pasakote „ne“.

Jis nori ne santykio, o kontrolės

Sveikuose santykiuose du žmonės gali nesutikti. Vienas gali norėti vienaip, kitas – kitaip. Ir vis tiek išlieka pagarba.

Narciziškų bruožų turinčiam žmogui kito žmogaus savarankiškumas gali būti problema. Jis gali tikėtis, kad aplinkiniai prisitaikys prie jo poreikių, nuotaikų ir sprendimų. Kai taip nenutinka, atsiranda spaudimas, kaltinimai, emocinis šaltumas ar demonstratyvus įsižeidimas.

Pamažu kitas žmogus pradeda galvoti: „Gal tikrai aš per jautriai reaguoju? Gal turėčiau nusileisti? Gal problema iš tiesų esu aš?“

Tai labai pavojingas momentas.

Vieną dieną esi nuostabus, kitą – nieko vertas

Santykių pradžioje narciziškas žmogus gali būti itin dėmesingas. Jis gali labai greitai suteikti kitam žmogui ypatingumo jausmą, gausiai girti, žavėtis, žadėti ypatingą ateitį.

Tačiau vėliau santykio dinamika gali pasikeisti.

Žmogus, kuris vakar buvo „nuostabiausias pasaulyje“, staiga tampa „nepakankamai geras“. Atsiranda kritika, nuvertinimas, palyginimai su kitais, priekaištai.

Tokiu būdu kitas žmogus pradeda stengtis susigrąžinti ankstesnį pripažinimą – ir vis labiau priklauso nuo narciziško žmogaus reakcijos.

Empatija tampa vienpusė

Vienas svarbiausių signalų – sunkumas pripažinti kito žmogaus jausmus ir poreikius.

Tai nereiškia, kad žmogus niekada neparodo gerumo. Narciziškų bruožų turintys žmonės gali būti labai malonūs, dosnūs ir žavūs. Problema išryškėja tada, kai kito žmogaus jausmai susiduria su jų pačių interesais.

Ar žmogus gali pasakyti: „Suprantu, kad tave įskaudinau“?

Ar gali atsiprašyti ne pridėdamas „bet tu pats mane išprovokavai“?

Ar gali pripažinti, kad kitas žmogus turi teisę matyti situaciją kitaip?

Atsakymai į šiuos klausimus dažnai pasako daugiau nei bet kokia graži kalba.

Narcizas gali būti ir vadovas

Ypač daug problemų gali kilti, kai toks žmogus turi valdžią.

Narciziškų bruožų turintis vadovas gali savintis komandos pasiekimus, sunkiai priimti kritiką, reikalauti ypatingo lojalumo, menkinti darbuotojus ir aplink save kurti žmonių ratą, kurie nuolat patvirtina jo teisumą.

Tačiau čia svarbu nesupainioti stipraus vadovo su narcizišku vadovu.

Geras vadovas gali būti reiklus, priimti nepopuliarius sprendimus ir turėti didelį ego. Tai savaime nėra patologija.

Raudona vėliava atsiranda tada, kai valdžia tampa priemone žeminti kitus, kontroliuoti, reikalauti aklo paklusimo ir apsaugoti savo išskirtinį statusą.

O jeigu tai jūsų partneris?

Tuomet signalai dar skaudesni.

Galite pastebėti, kad vis dažniau vaikštote „ant pirštų galiukų“, kad bijote pasakyti, ką iš tikrųjų galvojate, nuolat aiškinate savo elgesį ir bandote nuspėti kito žmogaus nuotaiką.

Galbūt vis dažniau atsiprašote net tada, kai nesijaučiate dėl ko nors kaltas.

Galbūt pradėjote abejoti savo atmintimi, jausmais ir sprendimais.

Ir svarbiausia – galbūt jūsų gyvenimas vis labiau sukasi aplink vieno žmogaus emocijas.

Tai jau nebe meilės klausimas.

Tai – santykio, kuriame nyksta jūsų pačių ribos, klausimas.

Ką daryti?

Pirmiausia – nebandyti narciziško žmogaus išgydyti savo meile.

Jeigu žmogus pats nepripažįsta savo elgesio problemų ir nenori keistis, jūs negalite jo pakeisti. Narcisistinio asmenybės sutrikimo gydymas pirmiausia grindžiamas psichoterapija, tačiau sprendimą kreiptis pagalbos turi priimti pats žmogus.

Antra – nustatykite aiškias ribas.

Neaiškinkite. Neįrodinėkite. Neįsivelkite į begalines diskusijas apie tai, kas teisus.

Kartais užtenka paprastai pasakyti:

„Su manimi taip kalbėti negalima.“

„Aš su tuo nesutinku.“

„Šio sprendimo nekeisiu.“

„Jeigu pokalbis taps įžeidus, aš jį baigsiu.“

Trečia – stebėkite veiksmus, o ne pažadus.

Narciziškų bruožų turintis žmogus gali labai įtikinamai atsiprašyti, pažadėti pasikeisti ir netgi trumpam pakeisti elgesį. Tačiau tikras pokytis matuojamas ne žodžiais, o tuo, ar naujas elgesys išlieka ilgą laiką.

Svarbiausia – neprarasti savęs

Bendraujant su labai kontroliuojančiu ar manipuliuojančiu žmogumi lengva pradėti nuolat teisintis ir įrodinėti savo vertę.

To daryti nereikia.

Jūs neprivalote įrodyti, kad turite teisę į savo jausmus. Neprivalote įtikinti kito žmogaus, kad jūsų ribos yra pagrįstos. Ir neprivalote pasilikti santykyje, kuris jus sistemingai naikina.

Jeigu santykiai tampa nesaugūs, grasinantys ar smurtiniai, svarbiausia ne „teisingai susikalbėti“, o pasirūpinti savo saugumu ir ieškoti profesionalios pagalbos.

Ir dar vienas labai svarbus dalykas: ne kiekvienas savimyla yra narcizas ir ne kiekvienas sunkus žmogus turi asmenybės sutrikimą. Diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuotas psichikos sveikatos specialistas.

Tačiau tam, kad apsaugotumėte save, jums nebūtina nustatyti kitam žmogui diagnozę.

Kartais visiškai pakanka pastebėti paprastą dalyką: šalia šio žmogaus aš vis mažiau esu savimi.

Ir jeigu tai kartojasi, verta ne klausti, kaip dar labiau prisitaikyti prie kito žmogaus, o paklausti savęs:

„Kiek dar savęs esu pasiruošęs atsisakyti dėl santykio, kuris turėtų mane auginti, o ne slopinti?“