Teisingai, jausmas, kad jus kažkas myli neturėtų priklausyti nuo kitų, tai būtų tik laikinas jausmas, o partneris vis turėtų įrodinėti savo meilę jums. Mes galime būti su partneriu tol, kol jis/ji mums rodo dėmesį, o jausmams išblėsus, ieškoti kito, tačiau tokie santykiai nebūtų ilgalaikiai. Jei mes ne savyje, o išorėje vis ieškosime kažko, kas užpildys esamą tuštumą, tuomet mes visą gyvenimą turėtume paskirti paieškai.  

Tai viduje!

Tiesa ta, kad kaip ir daugelis dalykų gyvenime, dėl kurių stengiamės, yra mumyse. Jei pabandysime išsiaiškinti, kodėl ieškome meilės, greičiausiai pajusime, jog nesame mylime arba nemylime savęs. Mes galime galvoti, kad nesame pakankamai geri, gražūs, linksmi... Nesvarbu kokią istoriją apie save pasakosime, tačiau tokios istorijos verčia mus ieškoti meilės išoriniame pasaulyje.

Kad būtų paprasčiau suvokti, įsivaizduokite dėžę, kuri reprezentuoja jus. Šios dėžės dugne yra neaprėpiama galybė meilės. Dabar paimkite krūvą nešvarių rūbų, kurių nebenorite nešioti ir įdėkite juos į dėžę. Šie rūbai simbolizuoja jus ir jūsų nenorą atsikratyti rūbais.

Supraskite, po visais senais, nešvariais ir smirdančiais rūbais, kurių jums nebereikia ir kurie simbolizuoja jus, yra meilė. Taigi kaip prisikasti prie jos? Jūs turite pašalinti viską, kas dengia meilę.

Ego meilės idėja

„Tačiau filmuose taip niekada nebūna!” Kas nusako, kaip meilė tarp dviejų žmonių turėtų atrodyti? Kek kartų esate girdėję šią mamos frazę: „Aš jaudinuosi, nes myliu tave.“ Ar jaudinimasis dėl kito, reiškia jog jūs mylite? Tiesa ta, kad aplinka suformavo tokį  meilės įvaizdį, todėl mes taip mąstome.

Tikra meilė poroje jaučiama kaip vienas vienetas arba kiekviename partneryje atskirai. Jie eina kartu ir dalinasi gyvenimais, patirtimis bei vienas kito meile. Tai nepriklauso nuo to, ar vienas iš partnerių stengiasi rodyti meilę ir aukojasi dėl kito, meilė tiesiog būna. Ji besąlygiška. Mums nereikia A + B to =meilė. Tai paprasta meilė = meilė.

Ar tai reiškia, kad mes nebegalime nustebinti vienas kito ar kitaip rodyti savo jausmų? Žinoma, ne. Tai reiškia, kad dėmesį kitam rodom tiesiog pagauti įkvėpimo ir tai neužpildys tuštumos, kurią pora jaučia santykiuose.

Kaip mes mylime save?

Yra daug būdų, kurie padės mylėti save. Vienas jų susijęs su dėžės analogija, naudota anksčiau. Kuo geriau suprasime priežastis, skatinančias nuvertinti save, tuo bus aiškiau, kas stabdo mus mylėti save.

Paskirkite tam laiko, atsisėskite ramiai ir pagalvokite, kas lėmė tai, kad nemylite savęs. Jei reikia, pasirašykite.

Kai pasirašėte priežastis, pabandykite nustatyti, iš kur jos atsirado. Iš draugų ar šeimos? Iš visuomenės?

Kai atliksite tai, tuomet pabandykite susitaikyti su mintimi, jog anksčiau taip galvojote apie save. Tai normalu, mes visi kažkuriuo gyvenimo etapu patyrėme panašius dalykus ir tai yra vienas iš asmenybės tobulėjimo etapų.

Svarbu suprasti, kad jūsų nuogąstavimai paprasčiausiai buvo vaizduotės vaisiai, kuriuos suformavo šeima, žiniasklaida ar visuomenė. Kuo geriau suprasite, kad jūsų neapibūdina išvaizda, karjera, hobiai ir taip toliau, tuo labiau jūs pamilsite save.

Pabandykite žiūrėti į veidrodį, pažvelkite sau į akis ir pasakykite sau, kad mylite save. Kaip jaučiatės? Paklauskite savęs, kodėl taip jaučiatės. Triukas yra paprastas: kuo geriau suprasite, kodėl taip jaučiatės, tuo pajėgesni būsite atsikratyti nepagrįstų minčių. Neleisdami tokioms mintims įsišaknyti, jos išnyks pačios.