Atidžiai rinkdami tariamus žodžius jūs galite pakeisti savo protą. Net vienas paprastas žodis turi pakankamai galių paveikti genų ekspresiją, kuri reguliuoja žmogaus emocinį ir fizinį streso lygį. Taip mano neurobiologas dr. E. Njubergas ir komunikacijų ekspertas M. R. Valdmanas.
Naudodami savo kalboje teigiamą atspalvį turinčius žodžius, tokius kaip „meilė“ ir „taika“, prisidedame prie smegenų kognityvinių funkcijų ir loginių jų priekinių sričių centrų stiprinimo.
Be to, jei šiuos žodžius naudosite dažniau nei neigiamus, tai suteiks teigiamą postūmį motyvacinių smegenų centrų darbui. Ir atvirkščiai - neigiamų žodžių naudojimas neleidžia gamintis neurocheminėms medžiagoms, kurios atsako už kovą su stresu.
Kiekvienas žmogus iš pradžių yra suprogramuotas nerimui - taip pirmykščiai žmonės gynė save nuo gyvybei pavojingų situacijų. Jei leisite neigiamoms sąvokoms ir žodžiams prasiskverbti į protą, nedelsiant bus aktyvuota baimė, kuri skatina hormonų, atsakingų už stresą, gamybą.
Šie hormonai ir neurotransmiteriai trukdo loginio mąstymo procesams ir slopina natūralius procesus smegenyse.Pagal Valdmano ir Njubergo teoriją, neigiami ir blogi žodžiai savaime siunčia nerimą keliančius signalus smegenims, taip iš dalies blokuodami loginių centrų darbą.
Tuo tarpu metu optimistinė ir teigiama kalba skatina smegenų priekinės srities aktyvumą. Tai sritis, kurioje kalbos centrai yra tiesiogiai susiję su motorine žieve, kuri yra atsakinga už visos žmogaus kaulų ir raumenų sistemos darbą.
Be to, dažnas teisingų ir pozityvių žodžių naudojimas aktyvina ir kitas smegenų sritis. Pavyzdžiui, parietinę skiltį, dėl kurio keičiasi ne tik žmogus suvokimas apie save patį, tačiau ir suvokimas tų, su kuriais jis kontaktuoja. Teigiama pasaulėžiūra padeda žmonėms pamatyti gerą kituose, o tuo tarpu neigiama veikia priešingai - kelia abejonių ir įtarimų.
Laikui bėgant, kai ima vyrauti sąmoningos mintys, žodžiai ir jausmai, pasikeičia ir hipotalamuso - vienos iš svarbiausių galvos smegenų dalies - forma, o tai keičia mūsų realybės suvokimą.
Vieno tyrimo apie teigiamų žodžių poveikį žmogaus gyvenimui metu mokslininkai paprašė 35–54 metų amžiaus dalyvių kiekvieną vakarą surašyti tris svarbiausius įvykius, kurie jiems įvyko tą dieną kiekvieną, ir paaiškinti, būtent kuo jie svarbūs.
Per tris eksperimento mėnesius tiriamieji žymiai padidino džiaugsmo ir laimės lygį, išstumdami nerimo ir depresijos apraiškas.
Savianalizė, taip pat dėmesys konkrečioms teigiamoms emocijoms, teigiamai veikią bendrą žmogaus sveikatą, tuo pačiu padidina ir jo smegenų funkcionalumą.
Skaityti komentarus