°C
      2020 11 27 Penktadienis

      Kuo ypatinga draugystė su kitos tautos atstovu?

      Nuotrauka: Pexels nuotr.

      2018-05-24 19:00:00
      Kaip gražu žinoti ir matyti, kai poros gali sėkmingai gyvuoti vienas kito saugiame užutekyje… Romantiška ir ne kitaip! Būtent meilė dažną mūsų nuveda ten, kur galvojom, kad niekada neteks pabūti… Taip jau nutinka, kad savyje, savo širdyje apgyvendinam mylimą žmogų iš svetur. To nesuplanuosi, to nenumatysi. Taip tiesiog nutinka. Įsimylime.

      Bet, deja, gyvenimas tikrai ne vien tik rožėmis klotas ir ne viskas taip gražiai ir sėkmingai einasi, kaip kad galbūt norėtųsi... Įvairių draugysčių pasitaiko... Tačiau, jei viskas grindžiama nuoširdumu, atkaklumu ir gerais norais, tuomet tikrai nebėra nieko neįmanoma, nebėra jokių mylimuosius skiriančių ribų ir dvejonių... Bet kad ir kiek vilčių būtų dedama, reikia tam tikrų realių pastangų ir įdirbio (jei galima taip išsireikšti), norint poroje su kitos tautybės mylimuoju gerai sutarti ir pamilti vienas kito savybes, kurios kartais galbūt netgi labai erzina ar trikdo...

      Tad, ar tikrai žmonių bendravimui, jų sutarimui ir apskritai tarpusavio ryšiui turi įtakos kita šalis, religija, papročiai, tam tikri nusistovėję įpročiai ?..

      Atstumas… Jis vis dažniau daro tam tikrą įtaką mylimų žmonių draugystei ir sutarimui. Juk mums kasdien vis tenka įveikti tam tikras kelio atkarpas (tiek tiesiogine, tiek perkeltine reikšme), kurios tiesiog įžūliai mažina galimybę sukurti tikrai artimą draugystę… O kai, žmogus, nežinai, kur eini, su kuo ir dėl ko eini, kyla nemenkas pavojus nuklysti nežinia kur… Tad svarbu žinoti tą tikrąją kryptį, SAVO kryptį.

      Reikia nemažai jėgų įdėti, kad būtų geriau sutariama su iš kitos šalies kilusiu mylimuoju… Pirmiausias ir pagrindinis aspektas yra tas, kad dažnu atveju šeiminykščiai nenori nieko girdėti apie svetimos tautos žmogų. Ir tam daugiausia įtakos turi ne kas kita, o – išankstinė nuomonė. Ji, pripažinkim, ne visada būna teisinga (“sutinka pagal drabužį, palydi – pagal protą”). Tačiau mes vis tik įsimylime ir, norim to ar nenorim, tuomet esam be galo jautrūs ir pažeidžiami…

      Daug pastangų reikalauja, kai norima gerai sutarti ir toleruoti vienam kito skirtumus… Svarbi ir abipusė tolerancija. Tai nėra lengva, nes daug įtakos turi stereotipai, kurie kartais be galo mus riboja… ir tuomet tą iš anksto susikurtą nuomonę yra labai sunku pakeisti, ar, bent jau, - “sušvelninti”.

      Tad iš pradžių ir visų svarbiausia - reikėtų pasistengti išmokti toleruoti žmogaus “kitoniškumą”. Juk, galima sakyti, netgi žavu, kad esame skirtingi – daug ko galime pasimokyti, periimti gerų būdo ar elgesio savybių ir net atrasti kažką naujo savyje paslėpto, o mylimas žmogus tikrai nepabijos to atskleisti: kitiems kartais daug geriau pasimato, ką mes iš tiesų “nešiojam” savo sielos slapčiausiose kertėse ir kertelėse.

      Kodėl gi taip trokštam kitą pakeisti pagal savus įgeidžius? Juk žmogaus nepakeisim iš esmės; keisti galime tik patys save. O kitą pakeisti… na, nebent patarti ar pamokyti tam tikrai aktualiais klausimais ar bandyti padėti atrasti save.

      Jei žmogus nori Tave pažinti, leisk jam tai. Atvirumas – puiki savybė. Tu atviras man, aš – atvira tau. Lygu. Juk iš tiesų be galo smagu patirti tą pažinimo džiaugsmą. O jei tai – kitos tautos žmogus, - nori nenori, ima kvepėti egzotika. Ir visa tai savyje neša tam tikrus gilius ir prasmingus išgyvenimus, kurie, rodos, savaime ima ir netikėtai nudažo gyvenimą pačiomis gražiausiomis spalvomis.

      Skaityti komentarus