Gruodžio 21 - Elnio Devyniaragio diena!..

Dievas dovanoja Šviesą ir Saulę mums visiems. Neskirstydamas į vertus ir atstumiamus... Lengva tai pasakyti, tačiau norint išjausti ir priimti reikia pastangų. Pamenu, savo virsmo pradžioje pykau ant Jo už tai, kad myli visus ir neskirsto į tinkamus ir netinkamus. Kaip? Aš gera, o tas, kuris man blogą padarė kuo nusipelno Jo dėmesio?... Atsakymas atėjo stebint vaikus: juk neskirstau, kuris iš mano penketo vertas, kad laistyčiau meile kasdien, o kuriam gana meilės lašo mėnesiui. Ir visai nesvarbu, ką jie patys daro ar nedaro... Meilės nereikia užsidirbti ar nusipelnyti. Ji liejasi iš šaltinio, kuriame nėra nei pradžios, nei pabaigos...

Šiandien Elnias atneša šviesą visiems. Labai svarbu atmesti savo ribotumą ir sutikti, kad tos šviesos yra verti visi. Mes ne dievai ir ne teisėjai... Vyksta tai, ką turime patirti kiekvienas. Ir tamsos gauname tiek, kiek pajėgiame atlaikyti. Tas, kuris pasidavė nėra mažiau vertas už tą, kuris drąsus ir tvirtas. Esame skirtingi, kaip skiriasi mūsų patirtys, praeities patyrimai, aplinka, situacijos. Turime nevienodas drąsos ir tvirtumo atsargas. Esame tokie, kokie galime būti.

Ateis diena, kai visi paslėpti dalykai išryškės. Tiesa kaip šviesa - slėpk kiek nori, vis tiek spinduliai prasimuša. Šviesos kariai Danguje ir Žemėje veikia išvien.

Tamsa siekia mus išblaškyti ir paversti vienas kito priešais. Pasiduosime? Jiems tai patiktų. O mums? Esame vienos Žemės vaikai - dukros ir sūnūs, seserys ir broliai, vaikai ir anūkai, mamos ir tėčiai, seneliai, bičiuliai, kaimynai, artimieji...

Kažkas iš mūsų pasidavė. Kažkas parsidavė. Kai spektaklis baigsis ir uždanga pakils, visi aktoriai nusiims kaukes. Grimą pakeis nuovargis, scenos apšvietimas bus išjungtas. Balius baigsis, galimybių euforija primins sunkias pagirias. Kiekvienas norintis galės apžiūrėti butaforines dekoracijas. Ir... Kažkam taps baisu dėl to, kad buvo apgautas. Mes matome, kas vyksta, o jie dar ten, spektaklyje. Jie tiki tuo, kas rodoma. Esame geresni, nes regime pavidalų esmę? O kaip jie? Blogesni? Tačiau ne visų laikas dar atėjo. Negalime iš pradinuko reikalauti, kad be klaidų spręstų lygčių sistemas. Jie net lygties su vienu nežinomuoju nesupranta. Dar ne laikas. Dar ne visas pamokas gavo...

Kai supras - o juk supras! - išlikime tais, kurie priima, padeda atsigauti nuo sukrėtimo. Žmogus ne etiketė ar lentynos skyrelis. Jis - nemari siela. Taip, gal šiuo metu miega, bet juk nubus! Kviečiu jau šiandien atverti širdis ir glėbius tiems, kurie tame pačiame kelyje, bet dar nejunta, nemato, negirdi. Jie ateis, jei bus kas laukia ir šviečia. Ir bus mūsų nesuskaičiuojamai daug...

Elnias jau žengia per Girią - tamsai teks trauktis iš kelio... Tikri Naujieji jau ryt! Tikros šventės ne kalendoriaus ir religijų diktuojamos - jas jaučia Žmogaus Širdis...

Atverkim glėbius, mintis ir širdis šviesai...