Kur įvyksta prasmės iškraipymas

Ezoterinės praktikos ir fengšui iš tikrųjų moko netaupyti sau. Tačiau kalbama apie energiją, o ne apie kainą. Šiuolaikinis žmogus šią žinutę supaprastino iki materialaus lygmens ir pradėjo manyti, kad netaupyti sau reiškia pirkti brangiai, rinktis prestižą, leisti sau „geriausią“.

Tačiau brangus daiktas nebūtinai yra geriausias ir naudingiausias. Kiekvienas pasirinkimas turi ne tik piniginę, bet ir energetinę kainą. Ir labai dažnai ji būna didesnė nei suma, kurią sumokame.

Daiktas ar sprendimas gali atrodyti vertingas iš išorės, bet jei jis kelia įtampą, baimę, kaltę ar spaudimą, jis ima ne maitinti, o siurbti jėgas.

Tikroji šios taisyklės esmė

Tikrasis principas „netaupyti sau“ reiškia visai ką kita: rinktis tai, kas maitina, o ne tai, kas išsekina.

Jei pasirinkimas viršija mūsų vidinius resursus, tai jau nėra meilė sau. Tai bandymas įrodyti savo vertę per išorę, o toks kelias visada kainuoja daug vidinės energijos. Ten, kur energijos mažai, neatsiranda nei lengvumo, nei kūrybos, nei gausos pojūčio.

Gausa negali augti ten, kur žmogus gyvena įtampoje.

Psichologiniai mechanizmai, kurie suveikia

Psichologija šį reiškinį aiškina labai paprastai. Kai investuojame daugiau, nei galime sau leisti – finansiškai ar emociškai – įsijungia vidiniai konfliktai. Kuo daugiau įdedame, tuo daugiau tikimės. Tačiau realybė neprivalo atitikti mūsų lūkesčių. Taip atsiranda kognityvinis disonansas – nemalonus vidinis jausmas, kai norai nesutampa su patirtimi.

Didelės investicijos sukuria ir per didelės „statymo kainos“ efektą. Mes tikimės ypatingo rezultato, o jei jo nejaučiame, nusivylimas tampa stipresnis nei pats džiaugsmas. Tuomet net geras dalykas nebedžiugina, nes norime, kad jis „atsipirktų“.

Kai pasirinkimas padarytas per įtampą, dingsta lengvumas. Vietoj malonumo atsiranda laukimas, ar tai pasiteisins. Taip džiaugsmas užleidžia vietą dirglumui, o energija toliau senka.

Ką iš tiesų reiškia netaupyti sau

Tikroji šios taisyklės prasmė neturi nieko bendro su prekių ženklais ar prestižu. Ji kalba apie pagarbą sau ir atsakingą santykį su savo energija. Tai gebėjimas neperžengti ribos, už kurios prasideda vidinis išsekimas.

Prieš priimant sprendimą verta paklausti savęs ne tik „ar galiu tai nusipirkti?“, bet ir „ar man užteks energijos su tuo gyventi?“ Ar užteks ramybės, lengvumo, džiaugsmo? Ar šis pasirinkimas plės mane, ar slėgs?

Kada ši taisyklė iš tikrųjų pradeda veikti

Kai „netaupyti sau“ suprantame kaip savo vidinių resursų saugojimą, gyvenime atsiranda daugiau aiškumo. Sprendimai tampa ramesni, mažėja vidinė įtampa, o kartu atsiranda daugiau gyvybingumo. Iš šios būsenos natūraliai gimsta kūrybiškumas, pasitikėjimas ir tikrasis gausos jausmas.

Gausa prasideda ne nuo brangių pirkinių, o nuo pilnos vidinės baterijos. Kai žmogus nėra išsekęs, jis lengviau kuria, lengviau priima galimybes ir lengviau jomis džiaugiasi.

Todėl netaupyti sau – tai pirmiausia saugoti savo energiją. O visa kita ateina kaip pasekmė.