Įsivaizduok savo pačią laimingiausią dieną gyvenime... Mintyse pamatyk visus žmones, daiktus, augalus, paukščius... Viską, kas padėtų Tau kuo lengviau įsijausti. Prisimink visus užuostus kvapus, aplinką, kuri alsuoja gera energija. Pajusk, kaip tos akimirkos grožis užlieja Tavo sielą ir leidžia jai skristi. Išgirsk visus garsus, kurie sklando tame vaizde ir leisk sau trumpam nurimti ir atsipalaiduoti... Ten buvo gera, tiesa? O dabar sugrįžk ir leisk savo mintims išgyventi esamos akimirkos laimę...
Laimė yra labai subjektyvus dalykas, kurį kiekvienas iš mūsų suvokiame skirtingai. Tai priklauso nuo daugybės dalykų: nuo statuso, išsilavinimo, požiūrio į pasaulį ir kitus žmones, taip pat nuo požiūrio į patį save kaip asmenybę ir dar nuo daugelio dalykų. Mes turime skirtingas gyvenimo patirtis, kurios neretai daro didelę įtaką mūsų supratimui apie laimę. Yra skirtingų nuomonių apie tai, tačiau juk tie įvairūs skirtingumai ir suteikia pasauliui grožio, tiesa?
Man laimė dažniausiai siejasi su dalykais, kurie yra neapčiuopiami. Jų negali paliesti ar pamatyti, juos gali tik pajausti, o pajautus suprasti, kad... EUREKA! Aš suradau, kas yra laimė!
Mano laimės receptas yra labai paprastas: meilė + tikėjimas + nuoširdumas + nuolankumas = LAIMĖ. Šiuose keturiuose laimės dėmenyse aš sutalpinu visa tai, kas man atrodo be galo gera, tyra ir tikra. Tai, kas daro mane laimingą tiek bendraujant su kitais, tiek ir savyje pastebint šiuos dalykus.
Laimę aš jaučiu tada, kai galiu apkabinti savo šeimą ir pasakyti jiems „Aš myliu tave“, nes šie žodžiai yra tokie stiprūs ir tokie stebuklingi, kad gali nugalėti visas baimes, pykčius ir leisti pajausti laimę. Taip pat laimė man yra gulėti po atviru žvaigždėtu dangumi prie jūros tamsią vasaros naktį ir žiūrėti į žvaigždynus. Stebėdama juodą dangaus skliautą, o jame milijonus spindinčių žvaigždžių, girdėdama tylų bangų ošimą jaučiu laimę suprasdama, kokį nuostabiai tobulą pasaulį sukūrė Dievas ir koks didelis džiaugsmas yra tai, kad aš esu jo dalis, kad ir mažytė, bet vis tiek dalelė. Dar man laimė yra ankstyvą vasaros rytą išėjus į kiemą pėdomis pajausti trumpai nupjautos žolės stiebelius ir kaip jaukiai jie kutena padus...
Tačiau šių dakykų aš negalėčiau jausti, jeigu neturėčiau akių, kurios gali matyti tobulai Dievo sutvertą pasaulį, jeigu neturėčiau kojų, kurios kiekvieną rytą mane verčia keltis iš lovos ir eiti gyventi, veikti dėl kitų. Būtent tai ir yra tikroji laimė, kurią reikia labiausiai vertinti ir branginti, nes tai suteikia mums galimybę pajausti tikrąją laimės prasmę.
Taigi, kai būsi vienas ir sėdėsi sau tyliai su knyga ant kelių ar su augintiniu šalia, tyliai paklausk savęs: o kas man yra laimė?...
Skaityti komentarus