Ieškojau straipsnių apie priklausomybes, charakterio ypatumus, infantilumo ir manipuliacijų prigimtį bei daugybę kitų dalykų. Dalijausi jais savo socialinių tinklų paskyroje, rodžiau tam žmogui ir sakiau: „Na, pažiūrėk! Juk štai kas vyksta! Štai kaip viskas tavyje veikia!“

Numanote, kokio atsakymo sulaukdavau? Teisingai – agresijos ir pareiškimų, kad pati esu kvaila.

O ko tikėjotės? Tai, į ką rodote pirštu, žmogui skauda.

Visi specifiniai elgesio modeliai yra psichologinės gynybos nuo vidinių žaizdų būdai. Tai per daugelį metų susiformavusios elgesio strategijos, leidžiančios žmogui palyginti saugiai gyventi šiame pasaulyje, net jeigu jis nesijaučia vientisa asmenybe.

Dabar galiu užtikrintai pasakyti, kad žmogus gali pasikeisti. Jis iš tiesų gali pasikeisti. Tačiau tik vienu atveju (skaitykite atidžiai!) – KAI PATS TO NORI.

Tikriausiai manote, kad būtent jūs tapsite tuo žmogumi, dėl kurio, vardan kurio ar net nepaisydamas kurio jūsų artimasis panorės pasikeisti?

Neapsigaukite.

Jūsų įtaka nėra didesnė už orą už lango. Prie jūsų galbūt prisitaikys, lyjant pasiims skėtį, tačiau keisti savo įsitikinimus, o juo labiau – pačią asmenybės struktūrą dėl debesų už lango... Ar jūs rimtai?

Visai kas kita, jeigu pačiam žmogui staiga nustos patikti, kad lyjant jį apima liūdesys, o per karščius jis kenčia...

Kai jam pačiam nusibos būti nelaimingam, nepatirti sėkmės, gyventi ne taip, kaip norėtųsi. Arba kai kas nors kita taps nepakeliama.

O gal, kas ten žino, vieną naktį sapne jį aplankys nušvitimas: „Kažkaip visai prastai aš gyvenu...“

Štai tada viskas įmanoma.

Tačiau jūs tuo metu jau būsite toli nuo sprogimo epicentro... Ir geriau jau būti kuo toliau, kad jūsų nepasiektų smūgio banga.

Nes pripažinti, kad „aš pats buvau visko, kas vyko mano gyvenime, priežastis“, yra labai sunkus išbandymas.

Paprastai dėl nesėkmių apkaltinamas tas, kuris yra šalia... Arba tas, kuris anksčiau buvo šalia...

Dar laukia ilgas kelias, kol žmogus supras, nuo ko iš tiesų prasideda viskas jo gyvenime. Jeigu tik jis apskritai panorės tuo keliu eiti...

Donaldas Walschas rašė, kad „geriausia, ką galime padaryti dėl mylimo žmogaus, – suteikti jam daugiau erdvės pabūti su savimi“.

Tai nėra pyktis, kerštas ar noras parodyti: „Na, pažiūrėk, kaip tau bus be manęs!“

Tai ramus įsitikinimas, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti toks, koks yra, ir gyventi su tuo, ką savyje turi.

Net jeigu tam tikrą laiką (o tai visada laikina) esate pora, tai nesuteikia jums teisės keisti kito žmogaus.

Mes esame atsakingi tik už save.

Gimstame atskirai vienas nuo kito ir iš šio pasaulio išeiname kiekvienas savo keliu. Kiekvienas turime savo gyvenimą ir savo paskirtį.

Jūsų valia apima tik jūsų pačių gyvenimą. Ir nereikia vaidinti Dievo, manant, kad turite teisę lemti kito žmogaus likimą.

Palikite kitą žmogų ramybėje ir pasirūpinkite savimi.

Psichologai vadovaujasi vienu principu – nespręsti kliento problemų, jeigu jis pats neprašo pagalbos. Tiesą sakant, kol žmogus nesikreipė pagalbos, jis dar net nėra klientas.

Todėl ir jums vertėtų laikytis šios auksinės gyvenimo taisyklės:

„Nesikiškite ten, kur jūsų niekas neprašo.“

Pabrėžiu: suaugęs, psichiškai sveikas žmogus (o spręsti apie jo sveikatą – ne jūsų reikalas) geba pats susitvarkyti su savo problemomis arba paprašyti pagalbos, jeigu negali jų išspręsti.

Tapkite savo likimo kūrėjais – tai geriausia, ką galite padaryti šiame gyvenime.

Jeigu kažkam šalia jūsų reikės pasikeisti, tai ir įvyks.

Jūs tapsite įkvėpimo šaltiniu vien dėl to, kad patys realizuojate save ir gyvenate savo gyvenimą.

Jeigu kito žmogaus jūsų kelias netraukia ir neįkvepia, tai taip pat puiku – akivaizdu, kad jis turi savo kelią.

O šalia jūsų eis tie, kurių keliai driekiasi greta jūsiškio.

Šaltinis