Aš išbridau pats.

Be jokių pagalbų iš visokių ten psichiatrų ir kitų veikėjų pas kuriuos siunčia sistema.

Manęs netraukė AA nes kiek suprantu ten daugiausia verkia, guodžiasi ir guodžia, glosto ir žarsto užuojautas vienas kitam. Plekšnoja per petį ir sako: viskas geras, tu esi pakankamai geras.
Nieko tokio, kad esi silpnas. Priimk save tokį, koks esi...

Tai ne man. Aš žinojau, kad galiu daugiau ir esu vertas dar daaaaaauuuuggg daugiau.

Ir žinau vieną dalyką - tik aš pats galiu tai pasiimti. Niekas neatneš ir nepaduos.
Bet taipogi žinau, jog aš galiu padėti tokiems kaip aš buvau.
Nes aš ten jau buvau ir toks kaip jie buvau.
Todėl galiu padėti greičiau nueiti tą kelią.
Perbristi per tą upę.

Aš esu tas tiltas tarp to, kur tu esi dabar ir to, kur gali būti!

Aš galiu tau padėti ne tik išbristi iš mėšlo, bet ir eiti toliau.
Ko daugelis programų, grupių nesiūlo.

Tau tik reikia pasiryžti keisti gyvenimo būdą ir visam laikui norėti mesti tai, ko tau tikrai netrūks po kelių mėnesių ar pusmečio.

P.S. Čia foto tik vienas mano kliento/bičiulio atsakymas į klausimą, ar judame toliau.