°C
      2026 05 27 Trečiadienis

      Rūpinimasis savimi – labai svarbi tema pokyčių laikotarpiu

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Elena Volobujeva
      2026-05-27 15:00:00

      Tas programas ir įsitikinimus, kuriuos atpažinote kaip jums toksiškus, bet kuriuo metu galite išrašyti, įsisąmoninti, paleisti iš savęs ir susikurti naują modelį, naują požiūrį, kad taptumėte lengvesni.

      Visa tai, ką kiekvienas iš mūsų išgyvena šiuo laikotarpiu, tampa tam tikru įrašu bendrame mentaliniame Lauke, todėl kiekviena nauja patirtis gali tapti prieinama kiekvienam. Tam tereikia mokėti susiderinti su subtiliuoju planu, „skaityti“ jį, pasitikėti savo jausmais ir stebėti savo būsenas.

      Jeigu vėl pradėjote prabusti tarp 3 ir 5 valandos nakties, gali būti, kad šiuo metu kažkam padedate pereiti per pokytį. Padedate būtent per kvantinį Lauką.



      Šiuo metu vyksta stiprūs energetiniai „atsisiuntimai“.

      Tokiu nemigos metu pageidautina ne sukti galvoje „blogų“ minčių, o priešingai – kurti naujus neuroninius tinklus: svajoti, vizualizuoti, sustiprinant tai vidine priėmimo ir pasitikėjimo savo nauja realybe būsena.

      Jeigu mintys nukrypsta į konkretų žmogų – susiderinkite su juo (jei jaučiate ar žinote, kas tai galėtų būti) ir skleiskite Širdies bei Meilės dažnį. Jei pagrindinė programa yra „visų aukščiausiam gėriui“, tuomet taip ir bus – taip ir pasireikš.

      Svarbu pasitikėti procesais, o ne būti panikoje ar smerkti.



      Esant audrai, kuri dabar vyksta pasaulyje, svarbu išmokti ištraukti save iš bendro chaoso. Svarbu išlaikyti dėmesį į savo vidinę būseną ir klausti savęs: Koks / kokia aš esu atskirai nuo minios, atskirai nuo visų?

      Ir šiandien meditacija – kasdienė, net ir trumpa – yra būtina praktika.

      Kas yra meditacija?

      Gilesne prasme meditacija – tai įrankis, padedantis išvalyti sąmonę ir išmokti ją valdyti. Meditacija padeda pasiekti vidinę proto ir kūno ramybės būseną, išliekant visiškame sąmoningume ir dėmesingume.

      Dažnai meditacija žmogui tampa būdu atsipalaiduoti, persijungti, panirti į svajones ir gražius pasaulius – kitaip tariant, „atsijungti“. Atsijungdami mes ištirpstame aukštose vibracijose, maloniuose kūno pojūčiuose ir pailsime nuo nuolat galvoje besisukančių minčių.



      Kasdienių meditacijų poreikio šiais laikais neįmanoma pervertinti – šiandien jos kaip oras: gaivus, švarus, atnaujinantis ir plečiantis mus pačius.

      Tačiau dar svarbesnė užduotis – ne tik išmokti medituoti, bet ir tas vibracijas, būsenas bei galimybių potencialus įžeminti čia, materialiame pasaulyje.

      Tuomet kiekviena diena, pilna įprastų darbų, kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas, kiekvienas jausmas ir mintis tampa meditacija – visiškame sąmoningume ir dėmesingume. Dėmesingume pirmiausia sau, tiems procesams, kurie vyksta jūsų viduje ir išorėje – jūsų gyvenime.



      Meditacija šiandien – ne būdas „atsijungti“!

      Tai nuostabi galimybė (o kai kuriems – net pareiga!) atnešti tas nuostabias ten išgyventas būsenas į šią žemišką realybę, kad šios energijos čia lengvai ir laisvai skleistųsi visiems.

      Meditacija – ne būdas pabėgti nuo tikrovės. Meditacija – tai galimybė šią tikrovę padaryti gražesnę.

      Yra du požiūriai į gyvenimą:

      1. Gyvenimas neteisingas.
      2. Gyvenime viskas teisinga.



      Abu variantai teisingi. Nes gyvenimas yra įvairus – jis gali būti ir toks, ir kitoks, ir dar visoks.

      Kartais aiškiai supranti: „Taip, viskas teisinga – taip man ir reikėjo, taip ir jiems reikėjo! Nusipelnė!“

      O kartais… atrodo kažkaip labai neteisinga…

      Stengiesi, sukiesi, vargsti, sieki, išsilaisvini, apsivalai, vėl prisipildai – ir staiga… ups – nesusiklosto taip, kaip, tavo manymu, turėtų būti teisinga.

      Tačiau su teisumu, su tiesa – tai yra su „teisingumu“ – viskas negali nuolat sutapti.

      Didžiulių pokyčių laikais net pati tiesa, net apie save pačius: šiandien atrodo teisinga ir tikra, o rytoj – jau nebe.

      Ir ką tada daryti? O gal – ko nedaryti?



      Tiesiog toliau gyventi.

      Neprisirišti prie jokio „teisingumo“. Teisingumas – tokia pati iliuzija kaip sapnas. Sapnas tarsi yra, bet ne visada jį prisimeni, o jei ir prisimeni – ryte dažnai visai neaišku, apie ką jis buvo.

      Toks dabar laikmetis.

      Ir apskritai – gal neteisinga, kad mes net neprisimename, po galais, dėl ko iš tiesų įsikūnijome šioje Planetoje…

      Nors… gal kaip tik teisinga, kad mums atmintį „atjungė“? Kitaip gal mūsų čia ir nebūtų?



      Skaityti komentarus