Manote, kad žinote, kas vyksta jūsų galvoje?
Visai ne. Didžioji dalis mąstymo procesų vyksta mūsų pasąmonėje — toje pačioje, kurią Sigmund Freud laikė primityvių instinktų saugykla.
Šiuolaikiniai neuromokslininkai ne visiškai sutinka su jo požiūriu, tačiau vienu klausimu pritaria: mūsų smegenys turi stulbinamą gebėjimą daryti išvadas be sąmonės dalyvavimo.
Tai reiškia, kad mūsų gyvenimą didele dalimi valdo mintys, apie kurias net nenutuokiame. Ar galime jas bent šiek tiek „iškelti į paviršių“? Pažiūrėkime, ką sako specialistai.
1. „Miegas be užpakalinių kojų“?
Net miegant sąmonė nenutyla.
Vokietijos Liubeko universiteto mokslininkai atliko eksperimentą su savanoriais. Vieniems buvo pasakyta, kad juos pažadins 9 val., kitiems — taip pat, bet pažadino 6 val., o tretiems iš karto pasakė, kad pažadins 6 val.
Trečiosios grupės žmonėms dar prieš pabudimą pakilo streso hormono lygis — jų organizmas iš anksto pasiruošė pabusti. O tiems, kuriuos pažadino netikėtai, tokio efekto nebuvo.
Išvada: pasąmonė gali ne tik „sekti laiką“, bet ir nustatyti vidinį žadintuvą.
2. Dauguma apmąstymų — nereikalingi: smegenys jau žino atsakymą
Būtų patogu sudėtingus sprendimus patikėti pasąmonei, tiesa?
Tyrimai rodo, kad mes taip ir darome. Eksperimento metu žmonėms reikėjo pasirinkti geriausią variantą iš daugybės sudėtingų kriterijų. Geriausius sprendimus priėmė tie, kuriuos tyrėjas tuo metu atitraukė nuo mąstymo.
Paaiškinimas paprastas: pasąmonė gali apdoroti daugiau informacijos nei sąmonė.
3. Pirmas įspūdis — dažniausiai teisingas
Mes įvertiname žmogų per 0,1 sekundės.
Tyrimai parodė, kad žmonės, pamatę vos kelių sekundžių vaizdo įrašą be garso, sugeba tiksliai įvertinti žmogaus kompetenciją, pasitikėjimą savimi ar nuoširdumą — taip pat tiksliai, kaip tie, kurie stebėjo ilgiau.
Tai pasąmonės darbas.
4. Mes jaučiame savo kūną be pastangų
Ar kada susimąstėte, kaip visada žinote, kur yra jūsų rankos ar kojos?
Tai vadinama propriocepcija — gebėjimas jausti savo kūną erdvėje. Jis atsiranda dėl nuolatinio informacijos mainų tarp smegenų ir kūno.
Dėl to mes turime aiškų „savęs“ kaip fizinio kūno pojūtį — ir tai vyksta visiškai nesąmoningai.
5. Sąmoningumas gali pakeisti įpročius
Daug veiksmų atliekame „autopilotu“: vairuojame, gaminame, rašome.
Šie įpročiai susiformuoja smegenyse, kai tam tikros veiklos tampa automatizuotos. Tačiau tai galima pakeisti.
Pavyzdžiui, jei norite atsisakyti žalingo įpročio, pradėkite jį atlikti sąmoningai. Pastebėkite kiekvieną detalę, pojūtį. Tuomet smegenys nustos veikti automatiškai ir pradės vertinti procesą — dažnai paaiškėja, kad jis visai neteikia malonumo.
6. Smegenys nuolat prognozuoja ateitį
Mūsų smegenys nuolat spėja, kas įvyks toliau.
Jos lygina naują informaciją su tuo, kas jau saugoma atmintyje, ir koreguoja prognozes. Dėl to mes galime suprasti kalbą, net jei ji neišsami ar neaiški.
Šis gebėjimas ypač išryškėja mokantis užsienio kalbos — smegenys nuolat „numato“, ką išgirsite toliau.
Apibendrinimas
Mūsų pasąmonė:
- valdo didžiąją dalį mūsų sprendimų,
- apdoroja daugiau informacijos nei sąmonė,
- padeda orientuotis kūne ir pasaulyje,
- ir net prognozuoja ateitį.
Kuo labiau išmokstame ją suprasti ir bendradarbiauti su ja, tuo lengviau tampa gyventi sąmoningiau ir efektyviau.
Skaityti komentarus