Evangelijoje pagal Matą randame žodžius, kuriuos Jėzus ištarė dviem neregintiems vyrams: „Tebūnie jums, kaip tikite“ (Mt 9,27). Ši frazė iki šiol primena paprastą, bet esminę tiesą – mūsų tikėjimas formuoja gyvenimo patirtį. Tai, kuo giliai tikime, tampa mūsų realybe.
Tikėjimas nėra vien religinė sąvoka. Tai – vidinė žmogaus būsena, įsitikinimas, kad gyvenime viskas vyksta pagal aukštesnį planą, kad yra prasmė net ir ten, kur protas jos nemato. Psichologijoje tikėjimas suprantamas kaip pasitikėjimas savimi, gyvenimu ir ateitimi. Šis vidinis jausmas sukuria nepaprastą jėgą, kuri padeda žmogui pasiekti tai, kas atrodė neįmanoma.
Kodėl tikėjimas toks svarbus?
Moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų mintys ir emocijos daro tiesioginę įtaką kūnui. Žmogus, kuris tiki, kad pasveiks, greičiau sveiksta. Tas, kuris tiki savo tikslu, randa būdų jį įgyvendinti. Net skeptikai sutinka: tikėjimas suteikia energijos, motyvacijos ir drąsos.
Tuo tarpu abejonės ir netikėjimas dažnai tampa nematomomis kliūtimis. Jos sustabdo veiksmą, sukuria baimę, perima mūsų dėmesį. Kaip sako viena sena išmintis: „Jei tiki, kad gali – esi teisus. Jei tiki, kad negali – taip pat esi teisus.“
Kaip ugdyti tikėjimo galią?
Pradėti nuo mažų žingsnių. Tikėjimas stiprėja tada, kai matome mažų tikslų išsipildymą. Pasidžiaukite kiekvienu pasiekimu – tai augina pasitikėjimą.
Stiprinti ryšį su vidumi. Malda, meditacija ar tiesiog ramus buvimas su savimi padeda nuraminti protą ir išgirsti širdį.
Šalinti abejones. Kai kyla mintis „gal nepavyks“, paklauskite savęs: „O kas, jei pavyks?“ Tokia paprasta minties transformacija keičia požiūrį.
Sąmoningai rinktis žodžius. Biblijoje sakoma, kad „gyvenimas ir mirtis yra liežuvio galioje“ (Pat 18,21). Kalbėdami pozityviai, patys stipriname tikėjimą.
Ieškoti įkvėpimo. Skaityti šventus tekstus, biografijas, liudijimus žmonių, kurie savo tikėjimu pakeitė gyvenimą – tai maitina vidinę jėgą.
Tikėjimas – jėga, kuri kuria ateitį
Kai žmogus tiki, jis mato galimybes, kur kiti regi tik kliūtis. Tikėjimas padeda išlikti tvirtiems sunkumuose, nes širdis kužda: „visa tai praeis“. Jis atveria kūrybiškumą, nes leidžia įsivaizduoti naujus kelius. Tikėjimas įkvepia veikti, o veiksmas virsta rezultatais.
Galbūt ne visada pasiekiame tiksliai tai, ką įsivaizdavome. Tačiau tikėjimas garantuoja viena – mes einame pirmyn, augame ir atrandame. Ir kaip Jėzus sakė – kiekvienam „tebūnie, kaip jis tiki“.
Skaityti komentarus