°C
      2020 04 02 Ketvirtadienis

      Žmogaus minties galia

      Nuotrauka: pixabay nuotr.

      2020-03-05 08:00:00

      Ar kada esate pastebėję, jog balsas jūsų galvoje niekuomet nesiliauja kalbėti? Jis užsiėmęs situacijų bei žmonių vertinimu, nuomonės formavimu, jis komentuoja absoliučiai viską, kas vyksta aplink. Šis balsas nuolat domisi dalykais, kurie nutiko praeityje ar gali nutikti ateityje. Įdomu, jog nepaisant to, ar patys suprantame tai ar ne, šį vidinį balsą savo galvoje turime kiekvienas. 

      Kai gyvenama be jokios nuovokos apie šį vidinį balsą , žmogus tampa visiškai jo valdomas. Galiausiai galima net patikėti, jog jis ir yra tikroji žmogaus esybė. Galima manyti, jog tu ir tavo vidinis balsas yra viena, tačiau kas, jei jis iš tiesų negeneruoja žmogaus minčių? 

      Žmogaus protas susikuria savo asmeninį gyvenimą nuolatos vėl ir vėl išgyvendamas praeities įvykius. Jis kuria įvairiausius scenarijus, kuriems prideda emocijų, jog paskatintų šių minčių klestėjimą. Proto varomoji jėga yra vadinamasis „aš“ ir šis „aš“ yra nuolat užsiėmęs. Tiesą sakant, kiekvienas įvykis fiziniame pasaulyje yra neutralus, kol protas neprideda jam savo prasmės. Tarkime, žmogus netenka darbo - šis nutikimas gali atrodyti tarsi pasaulio pabaiga arba priešingai - pats nuostabiausias įvykis, atvėręs duris į naujo gyvenimo pradžią. Santykių pabaiga gali būti suvokiama kaip traumuojanti patirtis arba interpretuojama kaip paskatinimas kažką keisti. Vidinis balsas galvoje prikurs begalę istorijų ir įvykius interpretuos savaip - jo mąstymo šaknys slypi vaikystės patirtyse, jį formuoja aplinka, socialinės medijos ir kiti šaltiniai. Protas pats sukasi savajame žiniatinklyje - jei kartų kartos laikėsi kažkokių nuostatų, taigi savaime suprantama, kad tuo tiki ir tu, jei žiniasklaida paskelbė naujienas, taigi tai reiškia, kad skelbiama nenuginčijama tiesa bei daugybė kitų pavyzdžių.

       

      Tikime, jog vidinis balas yra tikrasis „aš“ 

      Galiausiai vidinis balsas tampa toks galingas, jog mes įtikime, kad jis yra tai, kas esame mes. Manome, jog tai MŪSŲ balsas šneka mums. Toliau tęsiamas kitas ciklo žingsnis, kai investuojame į šią savęs prasmę, kurią suvokiame kaip „aš“. Šis „aš“ nori išgyventi bet kokia kaina. Nori laimėti, būti geresniu, siekia pripažinimo. Taigi, čia ir slypi didžiosios iliuzijos esmė. Šis „aš“ yra egoistinė tapatybė, suvokianti aplinką per asmeninę prizmę ir tikinti, jog šis suvokimas yra tikras. Iš tiesų, tai tik išgalvota interpretacija. 

      Susitapatinus su savo mintimis, smegenys sukuria impulsus ir troškimus, kurie paverčia jas tikromis. Galvojant apie citriną, burnoje tuoj pat pradeda kauptis seilės - taip pat smegenys veikia ir kasdienybėje, kai protas sutelkia dėmesį į mintis, jos atrodo tikros, ir tapatybė arba „aš“ tampa su jomis supainiota. Protas tiki viskuo, ką sako vidinis balsas. 

      Taigi, kai atpažįstame šį vidinį balsą ir gebame jį valdyti, atsiranda nauja tikrovė. Suvokdami vidinį balsą, prieš jam įsibėgėjant ir tampant nevaldomomis ir destruktyviomis mintimis arba medituodami tam, kad galėtume nusiraminti, pažįstame naują pasaulį. Tiesa yra ta, kad gyvenimas yra jėga savaime ir ši jėga yra visame kame. Materialūs dalykai iš tiesų nėra tokie, kokie jie atrodo. Jie turi prasmę ir svarbą tik tada, kai ją suteikia vidinis balsas. Gyvenimą pažįstame pasikliaudami penkiais pojūčiais. Protas yra dalis kažko daugiau, nei vadinamais „aš“ suvokia. Tad atskiras, ribotas „aš“ yra tarsi sapnas. Jis yra kuriamas tos proto dalies, kuri visada trokšta pasisakyti. Svarbu mokėti nepaisyti „aš“ arba egoistinės tapatybės tuo metu, kai mąstytojas nusprendžia jos atsisakyti.

      Susigrąžinkite savo galią 

      Nusprendus pažaboti vidinį balsą, supranti, jog esi gryna gyvenimo jėga. Supranti, kas yra mintis, suvoki, kad žmonės yra emocinės būtybės. Supranti, kas yra kūnas ir kad kūnas nesi tu.  Žinai, kad tavyje yra jausmo suvokimas, savyje atpažįsti bet kokį egoistišką elgesį ir prisirišimą. Tokiu būdu susprogdinamas iliuzijos burbulas, kuriame gyvena daugybė žmonių. Realiame pasaulyje egzistuoja kitas pasaulis - vienas iš jų yra grynas suvokimas, o kitas yra sukuriamas vidiniam balsui siejant mintis su aplinka. 

      Taigi didžioji iliuzija, kad mirtis yra tikra, taip pat siubliūkšta, kai praregime. Tiesa išaiškėja, kai gyvenimo jėga pirmą kartą pažįsta pati save save. Viskas, ką sukuria egoistinis protas, nesvarbu, ar tai būtų karas, mirtis, liga, korupcija ar turtas, yra proto, atskirto nuo jo tikrosios prigimties, apraiškos. Panašiai mąstantys protai gali jungtis kartu ir susikurti dar didesnes iliuzijas, paremtas bendru mąstymu. Tačiau ir jie gali atsikratyti šios destruktyvios mąstysenos ir pradėti kurti sąmoningą gyvenimą.  Kai pasaulis ir jame kuriamos iliuzijos yra akylai stebimos, egoistinis protas pamažu nutolsta ir ryškėja gyvenimo tikrovė - begalinė ir kur kas galingesnė, nei galėtų sukurti bet koks mažas balsas galvoje.

      Skaityti komentarus