°C
      2019 06 16 Sekmadienis

      Ką reiškia aistra sportui?

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2019-05-31 21:00:00

      Taip, jis nepraleidžia nė vienų krepšinio rungtynių. Taip, jis užkietėjęs sirgalius. Sergantis tik už savus. Visgi, atrodo, kad tai tikras patriotas „iki kaulų smegenų“... Pasidabinęs žaliai balta apranga, skruotus puošia Lietuvos trispalvės motyvas, na, ir, žinoma, - veide plati, daug besitikinti šypsena, kuri slepia tokį tikrą tikrą pasitikėjimą savo komanda. Žavu. Pagirtina ir kartu, neįtikėtina, kad būtent tokių sirgalių – ne šimtai... o tūkstančiai! Ką jau kalbėti apie palaikančiuosius prie  televizoriaus ekranų…

      Bet kartą... kartą užmačiau, kaip už rankutės vedinas atėjo vieno sirgaliaus mažasis sūnus. Net ir tas vaikutis, galima sakyt, 4-6 metukų pypliukas, - buvo su šiokia tokia krepšinio atributika – „Žalgirio“ marškinėliais ir aktyviai vis mojavo LT vėliavėle. Nesuklysiu pasakydama – gražus ir mielas vaizdas - tiek akims, tiek ir širdžiai... Ir jokių kaprizų nei girdėt, nei matyt... Jis su savo tėčiu atėjo palaikyti Lietuvos komandos. Ir to berniuko visa išraiška bylojo – „Aš esu lietuvis, aš čia su tėveliu ir aš esu taip pat svarbus sirgalius kaip kad ir visi kiti čionai susirinkę!“

      Štai taip yra auginama/brandinama/skatinama aistra sportui – nuo pat mažų dienų... Gal ir gerai. Juk palaikymo visiems reikia! O jei tas palaikymas dar ir tikras, nuoširdus, nesumeluotas, - tai, pripažinkim, - krepšininkai turėtų būti pakylėti ir patenkinti tokia jiems išreiškiama pagarba ir pasitikėjimu.

      Kažkur, netoliese, girdisi kalbant – „ Dėl krepšinio komandos žaidimo tie vaikai – galima sakyt, didžiausi mūsų fanai – jau pamiršo, ką reiškia eiti laiku miegoti... Dabar 22.00 h, o jie sau trypia savo laibom kojelėm ir garsiai šaukia „Žaaalgiris“!!!“

      Kitas žmogus irgi sau tyliai pamąsto – „Auga puiki nauja karta, kuri neabejinga sportui. Gera būt lietuviu!”

      Ir kaip gali būti abejingas ar kažkuo abejojantis, pasimetęs ar šiaip nerimastingas?..  Būtent šis sportas – krepšinis – vienija tautą labiau nei kas kita. Ganėtinai dažnai, gal kam ir banaliai, bet vis dar garsiai sakoma, kad krepšinis - antra Lietuvos religija. 

      Gal ir ne veltui šitaip teigiama? M? Aišku, vyresniesiems toji „religija“ gal kelia ironišką šypsnį, bet jaunimui... o, pasirodo, dar ir vaikams, tai kelia tik geras ir labai labai geras emocijas ir nuotaikas. Juk vienybėje atsiskleidžia tas tikrasis, nesumeluotas patriotizmas, ta gija, kuri riša mus, nes esam lietuviai, esam LIE-TU-VA!

      Skaityti komentarus