Kas prisiims atsakomybę už tai, kad mūsų vaikams svetimi žmonės įgavo galių padaryti taip, kad jie būtų atimti iš mūsų?
Darželio auklėtojos, kaimynai, bobulencijos, neturinčios nei ką veikti, nei su kuo veikti...
Kas dar?
Kieno dar bijoti reikia mums, auginantiems vaikus?
O gal visų?
O gal verta sėdėti namuose ir neiti į lauką? Kad netyčia nesudarytumėm kvailo įspūdžio tiems "galingiesiems"?
Ar mūsų vaikams saugu darželiuose?
O gal jiems gali būti sakoma, kad mes esame nepakankamai geri?
Ne vieną kartą seminarų metu darželio auklėtojos pasakodavo istorijas, kaip jos apkalbinėdavo vaikų tėvus vaikams girdint. O ką jos pasakoja vaikams negirdint ir jaučiasi teisios - tai tiesiog tragedija...
Ar mūsų vaikams saugu mokyklose?
Kai mokytojai klausia darželinukų, nes taip reikia pagal kažkieno parašytą vadovėlį, ar jų tėvai barasi, ką jie darys su ta info? Padės vaikams? O kokia jų profesija tuomet? O gal padės mums, tėvams, mažiau bartis? O gal pradės dar vieną apkalbų istoriją, kurios plinta kaip maras ugdymo įstaigose?
Liaukimės pasitikėti tais valdžioje, kurie neverti pasitikėjimo.
Seimo narė, dalyvavusi TV3 laidoje apie Kauno šeimos tragediją, bandė manipuliuoti jausmais vis pakartodama, kad ir ji yra mama. Po šimts pypkių!!!
Kokia mama gali prisidėti prie to, kas vyksta dabar? Kokia mama galėjo leisti ir dar skatinti įgalinti tuos svetimus mūsų vaikams, kurie žino geriau, kaip auginti mūsų vaikus?
Visada buvo ir bus žmonių, kurie įsivaizduoja, kad gali teisti kitus.
Jie yra savo gyvenimo nevykėliai, todėl mėgaujasi tomis situacijomis, kai jie irgi gali daryti įtaką. Nors tokią, griaunamąją...
Kai jie gali sugriauti kito žmogaus gyvenimą, jie jaučiasi gyvi...
Būkime budrūs. Mums nereikia bijoti. Mums reikia liautis pasitikėti bet kuo.
Psichologė, švietimo lektorė, psichologinių knygų autorė Ramunė Murauskienė
Skaityti komentarus