Mes jau patikėjome, kad emigracija yra ta problema, kurios sprendimui reikia didelių EU pinigų.
Mes vis girdime, kaip blogai toje LT. Ir jei kas nutinka negero, mes, kažkodėl, tikime, kad niekas nesistebi, nes... Čia gi Lietuva.
Ne. Ne. Ir dar kartą - ne.
Valstybė negina šeimos.
Valstybė nesaugo šeimos.
Šeimoms pakankamai sunku užsitikrinti gerbūvį.
Motinos privalo parsiduoti darbdaviui.
Ir tai yra bene svarbiausias žmogus, einantis po vyro.
Pirma - tėvų darbas. Neliečiamas baubas. Iš kurio oriai gyventi sunku. Arba neįmanoma.
Po to - vaikų mokykla. Žiauri vieta augti. Į kurią įbrukami vaikai. Joje išlikti sveiku, laimingu ir sėkmingu sunku arba neįmanoma. Ir tai galioja VISIEMS ten esantiems žmonėms. Ir tai trunka jau kuris laikas. Per ilgai - faktas.
Kam priklauso vaikai?
Jų nemylintiems ugdytojams. Ministerijoms. Įtaką darantiems populiariems žmonėms.
Kai tavo vaikai priklauso tik tau, tu iškrenti iš visuomenės bendro konteksto. Miegi ramiai, bet turi mažai. Nėr blogai...
Turtingų vyrų damos, kurios steigia privačias ugdymo įstaigas, nes grožio salonai jau nebe madingi, nematydamos savo asmeninio gyvenimo, savo vaikų, nepasiturinčius laiko nevykėliais, gerus tėvus įvardina kaip karjeros lūzerius, o laisvę į nuomonę priima kaip nesusipratimą.
Moteriškumas vadinamas atgyvena.
Vyriškumas painiojamas su brutalumu ir išstumiamas iš sveikos žmonijos.
Vieni ilgisi patirti dar vieną rusišką okupaciją ir vėl būti rusų glėbyje.
Kiti neria nuogu užpakaliu ir išblizgintais kiaušiniais į belytę Europą. Joje užtenka būti bet kuo. Joje užtenka nebūti...
Aš renkuosi likti žmogumi.
Aš renkuosi likti su Dievo duota lytimi.
Aš renkuosi ugdyti save ir vaikus tradicinėse vertybėse.
Aš renkuosi savo gyvenimo kelią su viskuo Tėvynėje.
Nes ji man brangi.
Todėl aš neleisiu, kad neteisybės vyktų taip lengvai.
Blogis klesti ten, kur geri žmonės nieko nedaro.
Liaukimės varyti ant Lietuvos.
Bent iki gruodžio 1 dienos.
Nei mintimi, nei žodžiu, nei elgesiu.
Aš myliu save.
Aš myliu Lietuvą.
Kurkim aplink save tai, kame būti bus gera.
Šakalienė viena. Ji košmarą susikūrė sau. Negyvenkim jos sukurtame košmare. Gali atjausti ją kaip žmogų? Atjausk. Aš - negaliu. Lai ją myli jos artimieji. Lai ją myli su viskuo. Man gana jos vėmalų. Į juos esame įtraukiami vėl ir vėl. Nebeskaitau. Nebesigilinu. Metas veikti. Metas gyventi geriausiai, kaip tik galime.
Nepalaikykim žadančių ir neveiksnių politikų. Palaikykime tuos, kurie savo buvimą LRS naudoja geriems darbams kurti. Padėkim jiems. Palaikykim.
Aš galiu.
Tu gali.
Mes galim.
Lietuvai viskas yra ir bus gerai.
Mes išliksime.
Nesirkime kitų sielų ligomis.
Jos turi savo kelią.
Nebesimaitinkime kakadu desertais prieš naktį.
Likime prote.
Širdingame prote.
Skaityti komentarus