Degalų kainos išlieka itin aukštos. Tai jau seniai ne vien vairuotojų problema. Brangstantys degalai didina transporto, žemės ūkio, gamybos ir kitų verslų sąnaudas. O galutinę sąskaitą vienaip ar kitaip gauna Lietuvos žmogus.

Tačiau ką girdime iš Vyriausybės?

Kad akcizo mažinti nesiruošiama. Kad tai per brangu biudžetui. Kad situacija stebima.

O kiek dar stebėsime?

Kai kainos kyla, nuo didesnės galutinės degalų kainos surenkama ir daugiau PVM. Todėl Finansų ministerija ir Vyriausybė visuomenei turi labai aiškiai atsakyti: kiek papildomų PVM pajamų valstybė surenka dėl išaugusių degalų kainų ir kur tie pinigai panaudojami?

Negalima kalbėti tik apie tai, kiek biudžetui kainuotų mokesčių sumažinimas, ir tuo pat metu nekalbėti apie tai, kiek papildomai sumoka Lietuvos žmonės ir verslas.

Štai kur prasideda politinė atsakomybė.

Lenkija 2026 metais ėmėsi konkrečių laikinų priemonių – mažino PVM degalams ir taikė maksimalios mažmeninės kainos mechanizmą. Lietuvoje tuo metu vis dar per dažnai girdime žodžius „stebime“, „vertiname“, „svarstysime“.

Žmonėms nuo tokių žodžių degalai neatpinga.

Todėl kyla klausimas ir mums, opozicijai.

Kodėl mes taip ilgai tylime?

Kodėl nepakankamai garsiai reikalaujame atsakymų iš premjero, finansų ministro ir visos valdančiosios daugumos? Opozicijos darbas nėra patogiai stebėti valdančiųjų sprendimus iš šono. Opozicijos darbas – kelti nepatogius klausimus, reikalauti skaičių ir versti valdžią paaiškinti savo sprendimus visuomenei.

Todėl šiandien reikia ne dar vieno pažado „stebėti situaciją“.

Reikia konkretaus veiksmų plano.

Ką Vyriausybė darys, kad sumažintų aukštų degalų kainų naštą žmonėms ir verslui? Kokias mokestines priemones ji realiai svarsto? Kiek papildomai surenkama PVM? Kodėl vienos priemonės atmetamos net nepateikus visuomenei visų skaičiavimų?

Žmonės turi teisę gauti atsakymus.

O mes, opozicija, turime pareigą jų reikalauti.

P.S. Gana politinio teatro – už valdžios neveiklumą šiandien moka Lietuvos žmonės.