Šiandien pavėluotai perskaičiau „naujieną“, kuri prieš kelerius metus būtų atsidūrusi nebent geltonojoje spaudoje. Dabar ją galime pamatyti (pasitikrinau) beveik visuise pagrindiniuose portaluose...
Kažkoks nevykusių juokelių autorius, kurį žiniasklaida vadina „garsiu komiku“, pristato erotinį kalendorių su žinomų politikų veidais, pavadintą „Galimai Gandonų Erotinis kalendorius 2026“ (nerodysiu jo čia). Ir visa tai pateikiama kaip kažkoks drąsus meninis aktas ar net politinė satyra.
Man kyla paprastas klausimas: ar mes dar turime ribas? Ar visuomenėje vis dar egzistuoja „raudonos linijos“, ar jau viskas leidžiama, jei tik generuoja paspaudimus, reakcijas ir komentarų laviną?
Nes čia jau nebe satyra ir nebe humoras. Tai asmenų diskriminavimas, paverčiant juos patyčių objektu, simboliu. Beje, komentarai po tokiomis „naujienomis“ pasako dar daugiau nei pats kalendorius - tiek apie Rūtą Meilutytę (parašė "Labai rekomenduoju"), tiek apie kitus viešus žmones.
Dar visai neseniai girdėjome kalbas apie pagarbą, jautrumą, tokeranciją. O dabar viskas apsiverčia aukštyn kojomis: jei niekini „neteisingą“ grupę, staiga viskas tampa priimtina, net sveikintina.
Man iš šono stebint šią situaciją (bandysime pasiūlyt žmonėms kitokio pobūdžio ir kultūros politiką) kyla klausimas: Quo vadis, Lietuva?
Kur mes einame, kai tokie dalykai normalizuojami?
Kuo tai baigsis visuomenėje, kuri ir taip suskilusi į kelias stovyklas?
Vieni šiandien nuoširdžiai bijo „orbanizacijos“, kitiems vis labiau atrodo, kad prasideda kažkas labai panašaus į leidimą viešai niekinti žmones dėl jų politinių pažiūrų. Net jei manai, kad „jie to nusipelnė“, vis tiek turi egzistuoti riba. Nes kai jos nelieka, rytoj ta pati logika bus pritaikyta jau tau.
Skaityti komentarus