Bet vėliau pamato, kad ir tarp savųjų tenka kartais patylėti, nusileisti, prisitaikyti, pritarti tam, kuo netiki. Nes kiekviena bendruomenė, net pati laisviausia, anksčiau ar vėliau pradeda saugoti ne tiesą, o save. Kas, beje, visiškai normalu.

Ir tada ateina keistas suvokimas - kad branda nėra vien priklausyti teisingai grupei. Branda nėra turėti daugybę bendraminčių. Branda yra gebėti išbūti vienam, neišduodant savo vidinės laisvės ir tikrumo balso, kai supranti, kad klysta ir savi.

Branda yra likti savimi, ne piktai ir iš puikybės, ar kad esi protingesnis. Tiesiog todėl, kad matai tai, ką matai. Ir nebegali nematyti. Tada vienišumas pasikeičia, nebeprimena tremties, tampa savotiška vidine teritorija.

Kaip kalno viršūnė, kur mažiau žmonių. Ten vėjuota, šalta ir nėra minios šilumos, užtat matosi toliau. Ir ten ta pati, sena gyvenimo ironija: vaikas bijo likti vienas, jaunuolis bijo būti kitoks., suaugęs bijo būti atstumtas.

O brandus žmogus pamažu susitaiko, kad kartais teks būti ir vienam, ir kitokiam, ir nesuprastam. Ir nuo tos akimirkos keistai sumažėja baimių. Nes beveik visos jos buvo susijusios su kitų žmonių nuomone. Kol ieškai, kas tau pritartų, esi priklausomas nuo kitų, nuo aplinkos ir atsitiktinumų.

Kai pradedi ieškoti tik to, kas yra tavo tikra tiesa, pamažu tampi laisvas. Branda prasideda tada, kai vienatvė nustoja būti bausme ir tampa tiesiog pasirinkimo kaina. Jaunystė klausia, kas bus su manimi, jei liksiu vienas? Branda klausia - kas bus su manimi, jei išduosiu save?

Žmogus visą gyvenimą bėga nuo vienatvės. O paskui vieną dieną supranta, kad dalis jos buvo ne prakeiksmas, o mokytojas. Nes tik ten, kur nebegirdi nei minios plojimų, nei jos švilpimo, pirmą kartą aiškiai išgirsti savo paties balsą.

Ir tada jau ne taip svarbu, kiek žmonių stovi šalia. Svarbiau, ar pats nuo savęs nesi nusisukęs. Ir būtent čia baigiasi politika, ideologijos, grupės, bendruomenės ir prasideda žmogus.

Nes laisvė nėra pergalė, pirmenybių medalis su pažymėjimu, kad jau pasiekei reikiamą dvasinio išsivystymo lygį. Vieta, kur jau nuo šiandien esi laisvas. Tai vidinė būsena, pati svarbiausia būsena, kurią reikia nuolat ginti nuo kitų ir nuo savęs.