Popiežius Leonas XIV, kalbėdamas Paryžiaus Eliziejaus rūmuose, pabrėžė: „šiuo metu pasaulyje plinta klaidingas įsitikinimas, kad branduolinio ginklo turėjimas garantuoja saugumą. Toks požiūris tik skatina naujas ir sunkiai kontroliuojamas ginklavimosi varžybas, o tikroji taika turi būti kuriama dialogu ir teisingumu“. Šis popiežiaus pareiškimas, kad baimė ir ginklai neužtikrina saugumo, nuskambėjo itin aktualioje vietoje – mat Prancūzija yra vienintelė ES valstybė, turinti branduolinį arsenalą.
Deja, Prancūzijos pavyzdžiu nusprendė pasekti ir 99 LR Seimo nariai, atvėrę kelią masinio naikinimo ginklo dislokavimui Lietuvos teritorijoje. Čia vėl, kaip tuose Šuriko nuotykiuose:
„Kto na miaso kombinat? Ja...“ (vert. Kas į mėsos kombinatą? Aš...). Taigi, mūsų išrinktieji savo piliečius pasiųsti į mėsos kombinatą nusprendė netgi neturėdami tam mandato ir grubiai pažeisdami LR Konstitucijos 9 str., kuris teigia, kad svarbiausi šalies sprendimai turi būti priimami referendumo būdu.
Tiesa, nežinau, ar Popiežius jau įrašytas į vatnikų sąrašą ir ar konservų kandidatas į Kauno merus jau turi „lopetą“, su kuria galėtų tą popiežių užkasti.
Tačiau kai kurie Seimo nariai įtikėjo, kad kaip tik baimė jiems užtikrins saugumą. Ir ne tik „rusai puola“ baimė, bet ir kita įdomi baimė, tokia, kaip „būti pavadintu vatniku“. Kaip prisipažino viena Seimo narė valstietė, būtent tokia baimė ir buvo vienas motyvų pakelti ranką už tai, kad Lietuvos teritorija tarptų potencialiu mėsos fabriku didžiuosiuose geopolitiniuose žaidimuose.
Taigi, kažkaip netyčia gaunasi taip, kad kai kurie Seimo nariai, prisiekę tarnauti Konstitucijai ir visai tautai, staiga pamiršta ir viena ir kita ir, apsikabinę savo baimę, netyčia pradeda tarnauti kažkokiai vienai grupelei nelaimėlių, kuriems vienintelis būdas pasiekti orgazmą yra „vatnikų“ medžioklė.
O man tiesiog gaila kaimynės Zosės, kuriai mūsų šv. Gabrielius visada buvo aukščiau už Romos popiežių. Mat žymiausias Lietuvos karo kranklys Gabrielius tai jau tepė iš Lietuvos slides, o Zosės kartu neprigriebė. Net nežinau, ką dabar darys Zosė, vieną dieną už tujomis apsodintos savo tvoros pamačiusi išdygusią mirtinų virusų gamybos laboratoriją. Galbūt pradės tą laboratoriją atakuoti savo agurkų sloikais? Bet tai būtų įsiveržimas į svetimą teritoriją, negana to – vatnikės etiketė!!!! Galbūt Zosė čiups savo pabėgimo kuprinę ir joje supakuotus neoninės spalvos kroksus ir bėgs kur akys veda? Bet kur ten, nubėgsi, kai neturi nei vilos Graikijoje, nei „maitinimo šaltinio“ Amerikoje.
Ką darys tos visos Seimo zosės, padovanojusios Lietuvos teritoriją branduolinio konflikto zonai, kuria mielai pasinaudos karo krankliai, gavę į kaulus Ukrainoje ir ieškantys naujos erdvės „savirealizacijai“ bei karo pramonėje sugeneruojamų babkių didinimui?
Ką darys Seimo zosės, kuomet tauta pradės joms uždavinėti rimtus klausimus... Ne, ne tokius, kaip „Kieno Krymas?“ , o tokius, kaip „ kieno rankose branduolinis mygtukas?“ ir „kieno jurisdikcijoje randasi užsienio šalių karinės bazės?“ Čia taip paprastai gi neprasisuksi, kaip buvo galima prasisukti su tuo Krymu.
Kažin, ar Lietuvai tapus branduolinio mūšio lauku, kokia nors zosė ir toliau ramiai sėdės prie veidrodžio, besipuikuodama tuo, kad ji turi dažytus antakius, bet neturi vatnikės etiketės?
Skaityti komentarus