Nors tam, kad tilptų į Mastrichto 3 proc., kitų metų išlaidas reikėtų ne didinti, o sumažinti maždaug 400 mln. eurų.

Iš kur tie pinigai bus paimti? Variantai keli:

1. Nauji mokesčiai;

2. Didėjančios skolos;

3. Anūkai, kurie už padidintas močiutės pensijas mokės didesnes būsto palūkanas;

4. Infliacija.

Aišku, dar eilinį kartą išgirsime patikinimą, kad „valstybės skolos- tai nieko tokio, mat kitos valstybės jų turi dar daugiau“.

Aha, viena iš tų valstybių – tai Prancūzija, kuri yra aptekusi skolomis ir kuri jau praranda ne tik finansinį, bet ir fizinį stabilumą. Jeigu kalbėti apie šiuo metu Prancūzijoje vykstantį bardaką, tai jis prasidėjo visai nekaltai: iš pradžių studentai surengė protestus dėl sumažinto švietimo sistemos finansavimo. Prie jų prisijungė nepatenkintieji didėjančia infliacija, kuro kainomis, augančiomis būsto nuomos kainomis ir t.t. Vandalai tik atėjo į „svetimą balių“ ir išdaužė ten ant stalo sudėliotus „bankūchenus“. Pastarieji pasilinksmino gana „neblogai“, mat Prancūzijos vyriausybei neužteko pajėgų suvaldyti tuos, kuriuos maloniai priėmė į savo namus. Nes pajėgos kainuoja, o pinigų nėra, kaip ir jų nėra švietimo sistemos finansavimui.

Jūs man galite pasakoti kiek tik norite, kad didėjančios Valstybės skolos nesukelia jokių problemų, o aš sakysiu tą patį – valstybė tokiu būdu praranda savo stabilumą ir savo ateitį.

Labai geras išdėstymas apie 2027m Valstybės biudžeto projektą yra mano FB draugo Gintaras Furmanavičius FB sienoje. Aš nebesikartosiu. Savo laiką skirsiu zosėms, kurios man pasakos, kaip aš savo post‘ais menkinu Lietuvą – šį kartą zoses siūsiu į užtarnautą poilsį, ir be jokių išeitinių kompensacijų.