Važinėdamas po Lietuvą vis dažniau girdžiu tą patį klausimą: kas mūsų laukia, jeigu Vakarų Europoje problemos tik gilės?
Ir čia kalbu ne vien apie migraciją.
Jeigu Prancūzijoje, Vokietijoje ar Italijoje didėja socialinė įtampa, dalis žmonių gali pradėti ieškoti ramesnių valstybių. Tarp jų gali atsidurti ir Lietuva.
Ar mes tam pasiruošę? Ar turime aiškią migracijos ir integracijos politiką?
Bet mane dar labiau neramina ekonomika.
Lietuva labai priklausoma nuo eksporto. Mūsų įmonės gamina komponentus, teikia paslaugas ir dirba Vakarų Europos rinkoms.
Jeigu Vokietijos ar Prancūzijos ekonomika pradės rimčiau stagnuoti, kas pirks lietuvišką produkciją? Kur dėsime prekes? Į kokias rinkas persiorientuosime?
Apie tai iš mūsų valdžios girdžiu gerokai per mažai.
O dabar dar prisideda energetika.
Konfliktai Artimuosiuose Rytuose, naftos tiekimo sutrikimų rizika, smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai ir didėjantis neapibrėžtumas pasaulinėse rinkose.
Visa tai gali atsiliepti degalų kainoms, transportui, gamybai ir galiausiai kiekvieno mūsų piniginei.
Ir čia norėčiau priminti vieną paprastą dalyką.
Karas vyksta ne tik mūšio lauke. Jo ekonomines pasekmes jaučia ir tos valstybės, kurios tiesiogiai nekariauja.
Todėl man kyla klausimas: ar Lietuvos Vyriausybė turi planą, ką darysime, jeigu vienu metu sumažės eksporto užsakymai, brangs energija ir didės spaudimas valstybės biudžetui?
Nes vien didinti mokesčius ir skolintis nėra ekonominė strategija.
Gal pagaliau pradėkime kalbėti ne tik apie tai, kas vyksta Europoje, bet ir apie tai, kaip apsaugosime Lietuvos žmones, verslą ir darbo vietas.
Nes už kitų valstybių klaidas ir mūsų pačių nepasirengimą galiausiai gali tekti sumokėti mums visiems.
Skaityti komentarus