Geopolitikoje iliuzijos kainuoja brangiai, o mažoms valstybėms jos gali kainuoti net išlikimą. Pasaulyje, kuriame stambūs geopolitiniai žaidėjai pešasi išimtinai dėl savo interesų, Lietuva atsidūrė pavojingoje kryžkelėje. Užuot ieškoję geriausios išeities savo valstybei, mes savanoriškai sutikome tapti pėstininkais kovoje, kuri yra ne mūsų.
Nuolatinis rėkimas apie ginklavimąsi ir aklas pasitikėjimas aljansais užgožia sveiką protą.
Įstojimas į NATO mažoms Baltijos valstybėms anksčiau ar vėliau garantavo virtimą fronto linija.
Bandymai ruoštis karui ir ginkluotis prieš tokią valstybę kaip Rusija yra prilyginami absurdiškam bandymui „su šaukštu jūrą išsemti“. Mūsų turimi resursai, kad ir kiek jiems išleistume, šioje kovoje nepadės.
Tie, kurie dabar draskosi marškinius ir rėkia apie karą, visiškai nesupranta istorijos. Mes darome tas pačias sušiktas klaidas, kurias jau darė kiti.
Lenkijos fiasko (1939 m.): Lenkai trisdešimtaisiais metais trynėsi su Hitleriu, o vėliau aklai patikėjo, kad Prancūzija ir Anglija juos išgelbės. Koks rezultatas? Vakarai karą paskelbė, bet nepadarė jokio realaus judesio, kol Lenkija buvo sulyginta su žeme. Lenkai nesuprato, ką žaidžia Vakarai. Mes dabar lygiai taip pat aklai tikime, kad mus kažkas gelbės.
Suomijos savižudybė: Prieš Žiemos karą rusai prašė suomių derybų, kad atitrauktų sieną nuo Leningrado. Suomiai atsisakė kompromisų, įsivaizduodami, kad yra labai kieti ir juos kažkas apgins. Rezultatas? Paaukota krūva gyvybių ir prarasta dvigubai daugiau teritorijos, nei rusai prašė iš pradžių. Jei nemoki derėtis – moki krauju.
Užuot loję kaip šunys ant trumpo pavadžio, mes turėjome absoliučiai kitą – protingą – išeitį.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija galėjo sukurti neutralią, demilitarizuotą buferinę zoną tarp Rytų ir Vakarų. Jei būtume pasirinkę šį kelią, galėjome reikalauti, kad rusai demilitarizuotų Kaliningradą ir prisijungtų prie šios taikos zonos. Būtume pasirašę sienų garantijas ir gyvenę ramiai. Bet ne, mes nusprendėme tapti poligonu.
Pėstininkų likimas: Ukraina ir Gruzija
Pasižiūrėkite į Ukrainą ir Gruziją. Šios valstybės lygiai taip pat susifantazavo, kad yra „pasaulio bambos“ ir labai svarbios Vakarams.
Didieji žaidėjai jomis tiesiog pasinaudojo savo tikslams, stumdami kaip pėstininkus prieš Rusiją. Šiandien jos sumaltos į miltus, o mūsų politikai lipa ant to paties grėblio, tempdami Lietuvą į tą pačią bedugnę.
Nustokite vadinti melagiais tuos, kurie sako tiesą. Mes esame pėstininkai, kurių nesusigaudantys, istorijos nežinantys ir didžiųjų žaidimų nesuprantantys politikai veda tautą tiesiai į skerdyklą.
Skaityti komentarus