Skirtumas tarp šių dviejų stovyklų tėra komiškai absurdiškas. Vaitkaus elektoratas Vėgėlę tapatina su „sorošiniu“ globalizmu, kaltina parama karui bei skiepų politikai. Tuo tarpu konservatoriai jam isteriškai klijuoja „Putino padlaižio“, „vatininko“ ir „antivakserio“ etiketes. Kyla elementarus logikos klausimas: kaip tas pats asmuo gali būti dviejų diametraliai priešingų stovyklų agentu?

Nejaugi jūs, Vaitkaus rėmėjai, nuoširdžiai tikite, kad manipuliavimas ištrauktais iš konteksto faktais ir destruktyvus Vėgėlės šmeižimas stebuklingai padidins jūsų politinį kapitalą? 

Užuot platinus lėkštas intrigas, derėtų susitelkti į realią politinę darbotvarkę.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o jūsų skambiai anonsuota „Naujoji Politinė Jėga“ (NPJ) taip ir liko utopija. Iš įstatymo reikalaujamų 2000 steigėjų tesugebėjote sutelkti vos pusę. Atleiskite, bet apie kokį valstybės valdymą galime diskutuoti, jeigu net kandidatų sąrašams suformuoti trūksta elementaraus žmogiškojo resurso? 

Jei nesugebėsite deleguoti atstovų į savivaldos tarybas, ambicijas apie Seimą galite visiškai pamiršti. Kaip jūs, būdami tokios fragmentuotos būklės ir nesurinkdami net pusės reikalingų kandidatų, apskritai įsivaizduojate valdančiosios daugumos formavimą?

Pats E. Vaitkus, be abejonės, šią politinę aritmetiką puikiai supranta, tačiau jokių konstruktyvių lyderystės veiksmų nesiima. Kodėl? Peršasi ciniška, bet labai racionali išvada: jokio valstybinio tikslo čia nėra. Egzistuoja tik asmeninė ambicija bet kokia kaina prasmukti prie lovio kaip ir dauguma kitų. Priminsiu, kad Vaitkus tai jau nesėkmingai bandė realizuoti bent du kartus su kitomis partijomis, neskaičiuojant pastarųjų rinkimų fiasko.

Tenka pripažinti faktą: ponas Vaitkus jau yra politinis lavonas tad Ieškokite naujo lyderio, nes dabartinis jūsų vadas atneša tiesioginę naudą tik vienai jėgai – konservatoriams, kurie džiūgauja matydami susiskaldžiusią ir save pačią ryjančią opoziciją...