Panašu, kad pastaruoju metu konservatorių partija išgyvena ne tik egzistencinį iššūkį dėl L. Kaščiūno artimo aplinkos žmogaus K. Bartoševičiaus skandalo, bet ir tapatybės krizę - kur link partija eina.
1996 m. konservatoriai triuškinamai laimėjo Seimo rinkimus, nes turėjo aiškią ideologiją ir principus. Tuo metu jie bendrai turėjo daugiau nei 90 mandatų.
Tačiau ideologijai išblėsus, matome visai kitą vaizdą.2000 m. į Seimą pateko tik 10 jų atstovų.
Kaip sakytų LRT veidas R. Miliūtė – f**k rinkėjams į veidą, nes per 1996–2000 metus iš partijos neliko beveik nieko. Panaši analogija matoma ir dabar.
Galime kritikuoti kiek norime M. Maldeikį ir kitus progresyvius konservatorius, tačiau jie tam tikra prasme yra teisūs.
Tai, kas dabar vyksta su partijos veidu ir kryptimi, primena R. Miliūtės gestą.

Akivaizdu, kad I. Šimonytė ir G. Landsbergis yra tikrasis konservatorių veidas – jie bent jau turi aiškią partijos kryptį ir ideologiją.
Kaip pasakytų prapesorius: „Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuosi, o šimtai liūdės?“
Liūdesys akivaizdus: 2028 metais iš dabartinių 28 konservatorių, su L. Kaščiūnu priešakyje, jie, panašu, tilps į vieno lifto kabiną, kurioje nurodyta – 6 žmonės ir bendras svoris 360 kg.















Skaityti komentarus