Finansiniai srautai ir dviguba apskaita yra tik viena šios istorijos pusė. Kita, ne mažiau svarbi, yra tai, kaip Dainius Žalimas suprato savo, kaip aukščiausios teisminės institucijos vadovo, vaidmenį ir kokius principus taikė sau bei aplinkiniams.
2021 metų liepos pabaigoje „Lietuvos rytas“ atskleidė tai, kas buvo ilgai žinoma teisiniuose ir politiniuose sluoksniuose: tuometinis Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas kelerius metus slėpė romaną su pavaldine Ingrida Danėliene. Jis pats ją įdarbino teisme, vėliau paskyrė kanclerės pavaduotoja, dar vėliau, be konkurso, kanclere. Artimų ryšių su pavaldine niekada oficialiai nedeklaravo, o kai kartu su ja vykdavo į užsienio komandiruotes, apsimesdavo, kad juos sieja tik darbas.
Žinomas Vilniaus advokatas tuo metu pasakojo sutikęs porą viename Lenkijos viešbutyje ir stebėjęsis, kaip Konstitucinio Teismo pirmininkas, pastebėjęs pažįstamą, dangstė veidą portfeliu ir skubiai nėrė iš restorano nebaigęs pusryčiauti.
Dainius Žalimas tada aiškino kanclerę rinkęsis iš trijų kandidatų, o pirmenybę teikęs Ingridai Danėlienei dėl jos profesinės kompetencijos, greitos orientacijos ir reiklumo. Tai, kad tuo metu ji jau buvo jo artima draugė daugiau kaip dešimt metų, viešai nebuvo įvardyta.
Istorija įgavo naują matmenį, kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Ingridos Danėlienės kandidatūrą pateikė į Konstitucinio Teismo teisėjus. Jei planas būtų pavykęs, jo buvusi pavaldinė ir artima draugė būtų pakeitusi jį pačiame teisme. Seimas kandidatūrą atmetė: už balsavo 41 narys, prieš 59.
Seimo narys Petras Gražulis tuomet viešai klausė: kaip Konstitucinio Teismo pirmininkas, kiek kalba visuomenė, susirado gražią draugę, padarė ją kanclere, o dabar nori padaryti Konstitucinio Teismo teisėja?
Pats Dainius Žalimas, paskelbdamas apie santuoką, pripažino, kad jei ne pastarieji metai, šios santuokos nebūtų buvę. Kitaip tariant, artimi ryšiai egzistavo tuo metu, kai jis buvo jos tiesioginis vadovas, kai skyrė ją į pareigas ir kai jos kandidatūra buvo teikiama į teisėjo postą.
Šis epizodas svarbus ne kaip asmeninio gyvenimo detalė, o kaip veikimo modelio iliustracija. Dainius Žalimas viešai deklaravo liberalias vertybes, žmogaus teisių gynimą ir institucijų nepriklausomumą. Tačiau kai reikėjo spręsti, ar savo vadovaujamoje institucijoje deklaruoti interesų konfliktą, ar viešai atskleisti ryšius, kurie tiesiogiai veikė personalo sprendimus, jis pasirinko tylą ir neigimą.
Tą patį modelį matome ir finansinių dokumentų tvarkyme: viešai deklaruojamas skaidrumas, ataskaitose nuliai, aiškinamuosiuose raštuose pinigai, svetainėje turinys, kuris neatsako į klausimą, kur nukeliavo 200 000 eurų.
Principai, kuriuos žmogus taiko sau, yra tiksliausias jo veikimo sistemos matas. Dainiaus Žalimo atveju šis matas rodo nuoseklų modelį: standartai kitiems, išimtys sau, o institucijos, kurioms jis vadovavo, tarnauja kaip įrankis asmeniniams ir profesiniams tikslams derinti.
Tai ne vienkartinis moralinis paslydimas. Tai charakteris.
Skaityti komentarus