Ir man kilo labai paprastas klausimas: o kas tikrina pačių tikrintojų objektyvumą?

2024 metais „Laisvės TV“ prieš Seimo rinkimus surengė vienuolikos debatų laidų ciklą. Iš penkiolikos rinkimuose dalyvavusių partijų pakviestos devynios.

Šešios liko už durų.

2025 metų kovo 6 dieną VRK konstatavo, kad šiame debatų cikle nebuvo užtikrinti politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai.

Ir čia prasideda įdomiausia dalis.

Kai „Nemuno aušra“ padaro klaidą, valstybė puikiai moka skaičiuoti eurus, sąskaitas, automobilius, tentus ar sėdmaišius.

Bet kaip suskaičiuoti televizijos eterį prieš pat rinkimus?

Kaip įvertinti situaciją, kai pati televizija nusprendžia, kuriuos politikus rinkėjas pamatys, o kurių nepamatys?

Dar įdomiau, kad „Laisvės TV“ apie objektyvių kriterijų reikalavimą buvo informuota iš anksto. Vadinasi, tai nebuvo visiškai netikėta taisyklė, atsiradusi po rinkimų.

Todėl čia visai nesvarbu, ar man patinka Andrius Tapinas, ar jam patinka Remigijus Žemaitaitis.

Kalba eina apie vieną standartą visiems.

Jeigu mokai kitus objektyvumo, turi būti pasiruošęs, kad ir tavo paties sprendimai bus vertinami pagal tą patį standartą.

Problema dar ir ta, kad VRK pažeidimą konstatavo, tačiau realios sankcijos tam nebuvo.

Pažeidimas yra.

Atsakomybės mechanizmo nėra.

O artėja nauji rinkimai.

Kas tada sutrukdys bet kuriam transliuotojui susikurti savo kriterijus, vienus politikus pakviesti, kitus palikti už durų ir viską pavadinti objektyvia metodika?

Tas pats galioja ne tik Andriui Tapinui. Tas pats galioja Edmundui Jakilaičiui ir bet kuriam kitam politinių laidų vedėjui.

Jeigu kritikuojate politikus, politikai turi teisę kritikuoti ir jus.

Jeigu tikrinate kitų interesus, visuomenė turi teisę tikrinti jūsų interesus.

Jeigu aiškinate, kas yra objektyvumas, turite būti pasiruošę parodyti, kaip jūsų pačių sprendimai tą objektyvumą atitinka.

Nes objektyvumas nėra privilegija, kurią pats sau pasirašai.

Jis arba galioja visiems, arba negalioja niekam.